infa.lt

Foto: Yiannis Kourtoglou / Reuters

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie pasirengimą „gynybinei misijai“, siekiant atnaujinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje, kuris buvo užblokuotas po karinio konflikto tarp JAV, Izraelio ir Irano pradžios.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas spaudos konferencijoje Kipre, praneša „BFM“ TV.

Pasak E. Makrono, operacija bus vykdoma kartu su Europos ir ne Europos partneriais. Jos tikslas – lydėti konteinerinius laivus ir tanklaivius, kai tik baigsis konflikto įtampa.

„Kai sąlygos leis“, cituoja Macroną „„BFM“.

Prancūzija taip pat nusiųs į regioną dvi papildomas fregatas pagal esamą ES misiją „Aspides“, veikiančią Raudonojoje jūroje nuo 2024 m.

Tokiu būdu Prancūzijos laivų grupė padidės iki aštuonių fregatų, dviejų desantinių sraigtasparnių nešėjų ir lėktuvnešio „Charles de Gaulle“.

Prancūzijos prezidento vizitas Kipre įvyko po Irano dronų atakos prieš britų karinę bazę Akrotiri.

Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ataka prieš salą yra ataka prieš visą Europą, o jos gynyba – visos Europos saugumo klausimas.

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija anksčiau įspėjo, kad yra pasirengusios panaudoti karinę jėgą, jei Iranas toliau vykdys nepasirinktinius smūgius prieš jų sąjungininkus regione. Didžiosios Britanijos gynybos ministras patvirtino, kad lėktuvai iš bazių Kipre ir Bahreine numuš Irano dronus ir raketas. Bet iki šiol niekas tų lėktuvų nematė.

Hormuzo sąsiauris, t.y. jo blokada pasaulinei prekybai nafta ir dujomis, yra problema numeris vienas, gresianti infliacijos augimu visoms pramonės prekėms kylant naftos kainai, kurios kainos dedamoji  yra visoje pasaulio pramonėje.