infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Verslininkas, Facebook naudotojas (jo straipsnių infa.lt portale yra ne vienas), socialiniame tinkle sureagavo į straipsnį, pavadinimu „Politikai nori mažinti verslo formų skaičių. Populiariosios MB gali nelikti“. (MB – tai mažoji bendrija). Jis sudėliojo papunkčiui viską, kas gali būti naudinga norintiems pradėti verslą, o taip pat papasakojo apie tų „politiko“, siūlančių smaugti Lietuvos ekonomiką, kuri laikosi vien smulkiojo verslo dėka, išsilavinimo lygį. Toliau autoriaus tekstas.

Pamenu, kaip buvo kuriama Mažoji bendrija. Kiek aplink ją buvo vilčių ir pažadų. Vienas pagrindinių – supaprastinta apskaita, kad pats savininkas galėtų susitvarkyti. Kažkas tarp individualios veiklos ir verslo liudijimo.

Realybė paprasta:

MB apskaita šiandien praktiškai tokia pati kaip UAB. Pažadai liko pažadais. Bet argi nuodėmė truputuką pameluoti?

Ilgą laiką vienintelis realus MB pliusas buvo galimybė išsimokėti vadovo atlygį per paslaugų sutartį su 15% ir neįsipareigoti mokėti Sodros mokesčių net negaunant pajamų. Praėjusių metų mokesčių reforma net ir šias pajamas apmokestino progresiniais mokesčiais. Daugiau aiškių pliusų – beveik nėra.

Dar prieš septynerius metus buvo pažadėta padidinti 45 tūkst. Eur PVM ribą smulkiam verslui. Net Europos Komisijos leidimas tam buvo gautas. Vienos valdžios „pamiršo“. Kitos – net ir priminus – nesiėmė jokių veiksmų. Nors per tą laiką infliacija „suvalgė” bent pusę tos ribos vertės. Bet, matyt, augantis smulkus verslas nėra prioritetas Lietuvoje.

Iš esmės visa Europos politika šiandien atrodo panašiai – verslams leidžiama gyvuoti, bet neleidžiama augti. JAV per tą laiką užaugino dešimtis pasaulinių kompanijų. Europa – nei vienos. Europa užaugino krūva taisyklių ir biurokratinių reguliavimų.

Lietuvoje šia kryptimi žengia dar žingsniu toliau: čia yra aktyviai atkalbinėjama augti net iš individualios veiklos ir skatinama IDV nevykdyti. Vietoje to siūloma „stabiliai“ įsidarbinti pagal darbo sutartį kur nors, gal net ir tame pačiame viešajame sektoriuje, kuris jau dabar yra trečdaliu didesnis nei EBPO vidurkis. Galim išpūsti dar labiau.

Smulkaus verslo kreditavimas? Institucinis neįgalumas

Akys nori, bet kūnas negali. Tokia viešojo sektoriaus impotencija sprendžiant problemą, pagal kurią esame lyderiai Europoje pagal finansavimo neprieinamumą.

Smulkaus verslo mokesčių didinimas buvo išmainytas į RRF pinigus. Aš tai vadinu tiesiai – smulkus verslas buvo parduotas mainais į vienkartinį RRF finansavimą. Ir štai išryškėjusi paslaptis: iš tų RRF pinigų nei vienas euras realiai negrįžo ir negrįš smulkiam verslui.

Taigi verslo problemas sprendžia žmonės, kurie:

• patys niekada nevykdė verslo;
• niekada neturėjo darbuotojų;
• niekada nemokėjo atlyginimų ir nelabai supranta mokesčių sistemą;
• niekada nesiskolino verslui.

Supratimas, kaip užauginti smulkų verslą, ten yra artimas nuliui. Bet noras „kažką padaryti“ – labai didelis. Nori. Bet negali. Tokia savotiška impotencija.

Todėl ir rezultatas toks pats kaip kitur Lietuvoje:

• apie gimstamumą sprendžia tie, kurie vaikų jau neplanuoja ir todėl turime mažiausią gimstamumą Europoje.
• apie verslą – tie, kurie jo neplanuoja ir niekada neplanuos jo vykdyti.

Dar dalis smulkių, bet sėkmingų verslų tyliai išvažiuoja iš Lietuvos. Jūs to beveik nepastebite, nes jų dar nėra daug.

Todėl politikai gali priiminėti antiekonominius sprendimus didinant akcizus kai prarandama 150 mln. eurų mokesčių, kai išeina Fintech ir net bankų headquarters bei padaroma dar panaši suma nuostolių.

Man įdomu, tai kiek tų nuostolių jie turi padaryti, kad tuos nuostolius generuojančius valstybės pareigūnus kas nors atleistų iš darbo? Nes baudžiam politikus už čekiukus tūkstančiui eurų, bet toleruojam, kai padaro šimtus milijonų nuostolių.

Tuoj turėsim akcizų situaciją ir su smulkiu verslu, kai smulkus verslas pradės mokėti mokesčius ir finansuoti gynybą aplinkinėse šalyse.

Man atrodo, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvos smulkiam verslui padaryta daugiau žalos nei per ilgą laiką iki tol. Vienintelė priežastis, kodėl tai dar neužkliuvo daugumai – į skolą auganti ekonomika, kuri kol kas uždengia politines klaidas.

Bet ji neuždengs amžinai.

Autoriaus vardas redakcijai žinomas.