infa.lt

Trys klausimai vis dar trukdo pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos.

Derybininkams ruošiantis kitam JAV tarpininkaujamų derybų raundui dėl karo Ukrainoje pabaigos, Maskva ir Kijevas vis dar yra aklavietėje dėl pagrindinių nesutarimų, kurie lemia konfliktą nuo jo pradžios, praneša „Politico“ leidinys.

Ukrainos prezidentas yra pasirengęs susitikti su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga. Tačiau Sybiga pripažino, kad „jautriausi klausimai vis dar neišspręsti“.

Prieš praėjusį savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusias derybas JAV pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) sakė, kad nesutarimai susiaurėjo iki vieno „išsprendžiamo“ klausimo. Davose kalbėdamas žurnalistams JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) sakė, kad, jo nuomone, susitarimas dėl Ukrainos yra „gana arti“.

Tačiau Maskva ir Kijevas po derybų JAE nesutarė dėl trijų pagrindinių konflikto klausimų: Rusijos reikalavimo dėl Ukrainos teritorijos, Ukrainos saugumo garantijų ateities ir to, ar kovos turėtų būti nutrauktos prieš ar po susitarimo pasiekimo.

Teritorija

Likęs klausimas, kurį, tikėtina, turėjo omenyje Vitkofas, yra Donbaso regiono likimas rytinėje Ukrainoje, kurį vidaus šaltiniai vadina „teritoriniu klausimu“.

Nors Rusija nebegali realistiškai tikėtis, kad artimiausiu metu užims visą Ukrainą, Rusijos prezidentas vis dar siekia užimti bent jau visą Donbasą, be jau aneksuoto Krymo pusiasalio.

Maskva siūlo sistemą, kurią vadina „Anchorage formule“, pagal kurią Ukraina turėtų atiduoti visą Donbasą, įskaitant teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užkariauti. Kremlius teigia, kad būtent dėl to susitarė Putinas ir Trampas pernai susitikę Aliaskoje.

Tačiau Kijevui teritorijos atidavimas būtų neteisėtas ir labai nepopuliarus.

Nors Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs svarstyti scenarijų, pagal kurį šis regionas būtų demilitarizuotas ir paskelbtas „laisva ekonomine zona“, bet oficialiai liktų Ukrainos dalimi, Maskva aiškiai pareiškė, kad to nepakanka.

Po paskutinio Vitkofo vizito Maskvoje, Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pakartojo Kremliaus poziciją, kad „ilgalaikio susitarimo negalima tikėtis neišsprendus teritorinio klausimo“, dar kartą pabrėždamas, kad derybų pažanga priklauso nuo to, ar Maskva gaus visą Donbasą.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pripažino, kad derybos dėl Donbaso yra aklavietėje. „Tai vis dar tiltas, kurį turime pereiti“, – Rubio sakė Senato užsienio reikalų komitetui. „Tai vis dar yra atotrūkis, bet bent jau pavyko susiaurinti klausimų ratą iki vieno pagrindinio, ir jis tikriausiai bus labai sudėtingas.“

Kitas nesutarimas susijęs su tuo, kas turėtų valdyti didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę, kuri yra netoli fronto linijos ir šiuo metu kontroliuojama Rusijos.

Zelenskis nori, kad elektrinę bendrai kontroliuotų Ukraina ir JAV, o Maskva nori dalyvauti bet kokiame susitarime, siūlydama vietoj to dalytis elektrinės kontrolę su Vašingtonu arba, galbūt, Kijevu.

Saugumas

Tada yra vadinamųjų saugumo garantijų klausimas: kitų šalių pažadėta parama Ukrainai tuo atveju, jei Rusija imsis dar vieno bandymo surengti karinę invaziją.

Anksčiau, šį mėnesį, Didžioji Britanija ir Prancūzija susitarė dislokuoti karius Ukrainoje, kai tik bus pasiektas susitarimas. Vitkofas šį saugumo planą pavadino „stipriausiu, kokį kada nors matėme“, bet liko neaišku dėl to, kiek toli JAV pačios eitų gindamos Ukrainą.

Remiantis antradienį paskelbtu „Financial Times“ pranešimu, Trampo administracija paskelbė, kad pokario saugumo garantijos priklausys nuo to, ar Ukraina atsisakys Donbaso. (Baltieji rūmai šį teiginį paneigė.)

JAV pateiktame vadinamajame 20 punktų plane numatoma, kad Ukraina įstos į Europos Sąjungą 2027 m. ES narystė apima nuostatą, pagal kurią šalys įsipareigoja ginti viena kitą invazijos atveju. ES pradėjo derybas su Ukraina dėl narystės, bet datos dar nenustatė.

Maskva savo ruožtu tvirtina, kad nepriims NATO šalių kariuomenių buvimo Ukrainoje. Vietoj to ji reikalauja savo „saugumo garantijų“.

Kremlius teigia, kad jis jausis saugus tik tada, kai Ukrainos stojimo į NATO klausimas bus visam laikui išspręstas, kai Ukrainos kariuomenė bus sumažinta iki 600 000 karių (dabar ji turi apie 800 000 karių) ir kai Maskvai bus suteikta veiksminga veto teisė bet kokiais, būsimų sprendimų dėl Ukrainos gynybos, klausimais.

Ugnies nutraukimas

Tačiau paprastiems ukrainiečiams labiausiai rūpi ugnies nutraukimo klausimas. Kijevas nori, kad karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti. Maskva reikalauja, kad prieš svarstant karo veiksmų sustabdymą būtų pasiektas susitarimas.

Kol toks susitarimas nebus pasiektas, „Rusija toliau nuosekliai sieks „specialios karinės operacijos“ tikslų“, – po Vitkofo vizito Maskvoje sakė Putino padėjėjas Ušakovas, naudodamas Kremliaus eufemizmą karui apibūdinti.

Rusijos raketos kasdien toliau smogia Ukrainai, paralyžiuodamos jos elektros tinklą ir palikdamos šimtus tūkstančių žmonių tamsoje ir žiemiškoje temperatūroje. Trečiadienį Zelenskis apkaltino Maskvą „terorizmu“, kai Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui, žuvo penki žmonės. (Rusija teigia, kad tai buvo kariškius vežęs sąstatas – infa.lt past.)

Pagrindiniai skirtumai

Tiek Rusija, tiek Ukraina atrodo norinčios parodyti JAV prezidentui, kad jos bendradarbiauja.

„Tai, kad ekspertų lygiu aptariama visa eilė sudėtingų klausimų, jau galima laikyti pažanga ir dialogo pradžia“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Dar gruodžio mėnesį Rusija grasino persvarstyti savo dalyvavimą taikos procese, kai Ukraina, jos teigimu, keliais dronais atakavo vieną iš Putino rezidencijų (Kijevas greitai paneigė šį kaltinimą, kuris buvo plačiai diskredituotas, įskaitant JAV žvalgybos tarnybas).

Ukrainos politologas Volodymyras Fesenko išreiškė atsargų optimizmą. „Tai, kad aptariami įvairūs techniniai aspektai, jau yra teigiamas pokytis“, – sakė jis.

Tačiau analitikai pabrėžia, kad tarp dviejų kariaujančių pusių yra esminis skirtumas: Ukraina rodo norą eiti į kompromisą, o Rusija tik imituoja veiksmus, laikydamasi savo pradinio tikslo užimti Ukrainą.

Putinas „tapo apsėstas šiuo karu ir skubiu poreikiu palaužti Ukrainą“, sakė Tatjana Stanovaja, politinės konsultacijos įmonės „R.Politik“, specializuojančiosis Rusijos klausimais, įkūrėja. „Jis tiki, kad tai šventas, egzistencinis dalykas, ir jei jis pradės daryti nuolaidas, Rusija bus sunaikinta.“

Ji pridūrė, kad Rusijos reikalavimas atgauti visą Donbasą yra tik vilkinimo taktika.

„Tai savotiškas Rusijos žaidimas, kai jie sutinka kalbėti apie tariamą taikos susitarimą, bet turi omenyje visai ką kita“, – sakė Stanovaja. „Jie gali valandas kalbėti apie šią temą, bet tai neturi nieko bendra su realybe.“

Tuo tarpu Ukrainos pusėje nėra aišku, ar net jei Zelenskis būtų pasirengęs atsisakyti Donbaso, jis galėtų prastumti tokį susitarimą per politinį procesą. Ukrainos prezidentas iškėlė idėją surengti referendumą šiuo klausimu ar net nacionalinius rinkimus, bet primygtinai reikalavo, kad pirmiausia būtų paskelbtos paliaubos.

Apklausos rodo, kad ukrainiečiai yra pasirengę priimti tam tikrą teisingą susitarimą, bet jie mažai tiki JAV vadovaujamomis derybomis.

„Praėjusiais metais dar buvo didelių vilčių, kad Trumpas galėtų padėti užbaigti karą“, – sakė Fesenko. „Dabar jų nebėra.“

Jis taip pat sakė, kad yra riba, kiek Ukrainos prezidentas bus pasirengęs nusileisti.

„Zelenskis nori įeiti į istoriją kaip prezidentas, kuris išgelbėjo Ukrainą“, – sakė jis. „O ne kaip tas, kuris pralaimėjo karą.“