infa.lt

JAV prezidentas Donaldas Trampas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte
Foto: NATO / AFP

Donaldo Trampo (Donald Trump) grasinimai Grenlandijai verčia Europą nutraukti santykius su Amerika. NATO ateitis taip pat tapusi neaiški, kai kurie valdininkai mato „norinčiųjų koaliciją“ kaip pagrindą naujai sąjungai be JAV, rašo „Politico“ leidinys.

Daugeliui Europos vyriausybių, įskaitant ilgiausias ir ištikimiausias Amerikos sąjungininkes, D.Trampo grasinimai baudžiamaisiais muitų tarifais visiems, kurie bandys sutrukdyti jam užgrobti Grenlandiją, buvo paskutinis lašas. Jų manymu, skyrybos dabar neišvengiamos.

„Manau, kad tai vertinama kaip pernelyg toli žengtas žingsnis“, – sakė vienas Europos diplomatas. „Europa buvo kritikuojama už silpnumą Trampo atžvilgiu. Tai iš dalies tiesa, bet yra ribos, kurių negalima peržengti.“

Aukšti Europos pareigūnai vis labiau įsitikina, kad atėjo laikas pripažinti tiesą, jog Trampo Amerika nebėra patikimas prekybos partneris, tuo labiau nėra patikimas saugumo sąjungininkas, ir skubiai žvelgti į ateitį.

Praregėjimas: „JAV politika pasikeitė, ir daugeliu atžvilgių šis pokytis yra nuolatinis“, – teigia vienas aukštas Europos vyriausybės valdininkas. „Laukti, kol viskas praeis, nėra sprendimas. Reikia imtis tvarkingų ir koordinuotų veiksmų, kad prisitaikytume prie naujos realybės.“

Toks koordinavimas jau prasidėjo, kaip ir didelės diskusijos apie tai, kas bus toliau.

Ateitis po JAV

Be visų kalbų apie atsakomąsias priemones, nukreiptas prieš JAV prekybą, diplomatai ir vyriausybės pareigūnai nacionalinėse sostinėse taip pat svarsto, ką galėtų reikšti ilgalaikis atsiskyrimas nuo Vašingtono.

Daugumai perspektyva yra skausminga, nes ji užbaigtų 80 metų trukusį taikų bendradarbiavimą, abipusę paramą ir pelningą prekybą bei būtų mirtinas smūgis dabartinei NATO formai.

Tačiau kai kuriems vyriausybių pareigūnams, Vakarų sąjungininkų ateitis be JAV nėra sunku įsivaizduoti.

Pirmiausia, Europos valstybės, įskaitant ne ES priklausančias valstybes, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją ir Norvegiją, didžiąją dalį Trampo antrosios kadencijos praleido dirbdamos grupėje, kuri jau veikia be Amerikos: vadinamojoje „norinčiųjų koalicijoje“, pasirengusioje remti Ukrainą.

35 vyriausybių nacionalinio saugumo patarėjai nuolat bendrauja, dažnai susitinka internetu ir asmeniškai, taip pat bendrauja mažiau oficialiai, siųsdami tekstinius pranešimus. Jie yra įpratę ieškoti daugiašalių sprendimų pasaulyje, kuriame Donaldas Trampas yra didelė problema.

Grenlandijos krizė privertė susimąstyti, kaip toliau veikti be Amerikos pagalbos.

„Norinčiųjų koalicija“ prasidėjo nuo Ukrainos, – sakė kitas diplomatas. „Tačiau ji sukūrė labai artimus ryšius tarp kai kurių svarbiausių sostinių atstovų. Jie stiprino pasitikėjimą ir gebėjimą dirbti kartu. Jie pažįsta vieni kitus vardais, todėl lengvai susisiekia ir keičiasi žinutėmis.“

Kam iš viso reikalingas NATO kai yra „norinčiųjų koalicija“?

Šis formatas galėtų tapti naujo saugumo aljanso pagrindu laikais, kai JAV neberemia NATO ir Europos saugumo. Naujas susitarimas neatmestų bendradarbiavimo su Amerika galimybės, bet ir nelaikytų jo savaime suprantamu.

Tekstiniuose pokalbiuose su Vašingtono grupės lyderiais taip pat dalyvauja pats Zelenskis, o tai įneša dar vieną įdomią idėją. Ukraina yra labiausiai militarizuota šalis iš visų atstovaujamų šalių, turinti didžiulę kariuomenę, labai pažangią dronų gamybos pramonę ir daugiau patirties karo realijose nei bet kuri kita.

Jei būtų įtraukta Ukrainos karinė galia, pridėjus ją prie Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės, tarp kitų, potenciali ginkluotųjų pajėgų koalicija būtų milžiniška ir apimtų tiek branduolines, tiek nebranduolines valstybes, rašo „Politico“.

Nors Europos poreikis gintis be didelės Amerikos paramos yra seniai diskutuojama tema, pastarosiomis dienomis Briuselis pateikė daugybę iniciatyvų ir naujienų. Oficialiai ES nusprendė, kad iki 2030 m.Europa turės gebėti apsiginti pati.

Plačiai sutariama, kad šios diskusijos apie naują Europos saugumo architektūrą turi įvykti, ir greitai. ES lyderiai artimiausiomis dienomis susitiks asmeniškai neeiliniame viršūnių susitikime, kad suderintų atsaką į Trampo grasinimus dėl Grenlandijos, nors diskusijos gali apimti kur kas platesnes temas.

Kadangi Donaldas Trampas ketina dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Davose, yra galimybė, kad įvyks tiesioginiai Europos ir Amerikos pusių pokalbiai.

Po pokalbių su Mercu, Macronu, Starmeriu ir NATO vadovu Marku Rutte, Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad europiečiai „liks tvirti“ savo įsipareigojime apsaugoti Grenlandiją.

„Mes šiuos iššūkius mūsų Europos solidarumui spręsime tvirtai ir ryžtingai“, – Pareiškė Ursula von der Leyen..