infa.lt

Foto: © INFA.LT

Ruginienė, matyt, remdamasi jai pateikta rimtų tarnybų informacija, iškilmingai pranešė sustingusiai iš siaubo tautai, kad balionai į Lietuvą atskrenda 8 km aukštyje ir dar aukščiau! Todėl skris ir skris! Na, Ruginienė sako – Ruginienė žino. Pažiūrėkim, kas tokiame aukštyje dar be balionų skraido.

Skrydžiai, kada kylama iš Lietuvos aerouostų arba leidžiamasi į juos, vadinami TERMINALINIAIS. Terminalinių civilinių-keleivinių skrydžių metu Lietuvos teritorijoje lėktuvai visada skrenda žemiau 8 km aukščio.

Reaktyvinis keleivinis orlaivis (laineriai A320/B737) pasiekia 8 km (FL260) aukštį maždaug po 100—120 km po pakilimo iš Vilniaus aerouosto (VNO). Pagal naudojamas skrydžių kryptis iš VNO civiliniai lėktuvai 8 km aukštį kildami pasiekia tik už Lietuvos ribų.

Leidžiantis į VNO lėktuvas ima žemėti toli už Lietuvos ribų ir 8 km aukščio altitudę kerta apie 150—160 km iki VNO. Pagal naudojamas skrydžių kryptis į VNO besileidžiantis lėktuvas į Lietuvą visada įskrenda jau 5—7 km aukštyje ir artėjant prie tūpimo tako toliau sparčiai mažina aukštį.

Tai gal „grėsmė” Vilniaus aerouoste kyla leidžiantis balionams, kai jie nusileidžia žemiau to Ruginienės 8 km aukščio? Tačiau dvejus metus skrido šimtai balionų ir „hibridinių grėsmių” nebuvo. O ir terminalinių skrydžių aukščiai Vilniaus aerouosto apylinkėse žymiai mažesni.

Iš VNO kylantys lėktuvai 0—50 km atstumu skrenda 1—4 km aukštyje. Į VNO besileidžiantys lėktuvai 0—20 km atstumu skrenda 0,1—1 km aukštyje (vadinamasis tūpimo režimas „final approach”). O Ruginienės balionai kerta sieną, kuri nuo Vilniaus visiškai šalia (Astravo AE giedrą dieną matoma nuo Gedimino pilies bokšto plika akimi), 8 km ir didesniame aukštyje.

Tačiau terminaliniai oro skrydžiai, vykdomi aukščiuose, kuriuose prie sienos su Baltarusija neskrenda oro balionai, yra tik mažesnioji oro skrydžių virš Lietuvos dalis. Lietuva ir oro eisme yra tranzitinė šalis.

Terminalinių skrydžių, kai kylama iš LT aerouostų arba leidžiamasi į juos per metus – apie 63 tūkst. arba 33 proc. Oro navigacijos statistikoje nurodoma, kad apie 67 % visų skrydžių yra „tranzitiniai (overflight)“ — t. y. skrenda per ERDVĘ bet NE į / iš Lietuvos oro uostų. 2024 m. iš 190 157 registruotų skrydžių virš Lietuvos tranzitinių buvo — 127 tūkst.

Dabar Lietuvoje galioja Free Route Airspace (FRA) – t. y. nebe „siauri oro koridoriai“, o laisvai planuojamos trajektorijos tarp įėjimo/išėjimo taškų, bet realūs orlaivių srautai vis tiek susitelkia panašiais „klasikiniais“ koridoriais.

Tokiu koridoriumi prie Vilniaus vyksta apie 20 % tranzito skrydžių suomių–latvių–lenkų kryptimi, tai artimiausia VNO tranzito juosta (Lavoriškės – Vilnius – Lazdijai).

Tranzitinių skrydžių kruizinis aukštis visada didesnis už 8 km ir siekia iki maždaug 12,5 km. Būtent toks, kuriuo, kaip nurodo ponia premjerė, skrenda balionai. Apytikriai apie 20—30 tūkst. tranzitinių orlaivių per metus praskrenda šiuo artimiausiu „stuburiniu” koridoriumi pro Vilnių, t. y. kasdien apie 70 (±30) lėktuvų per parą pralekia aukštai virš rytinės / pietrytinės Lietuvos, šalia VNO.

Šie tranzitiniai skrydžiai vykdomi būtent tame aukštyje, kur pagal ponią premjerę skrenda baisieji „hibridinės atakos“ balionai. Jeigu ir būtų koks nors susidūrimo pavojus, tai būtent šiam, tranzitiniam oro eismui. Tačiau šių skrydžių niekas nestabdė ir nestabdo, jokių isterijų nekėlė ir nekelia, ir per dvejus metus masinio balionų skridimo buvo nulis incidentų.

Akivaizdu, kad „hibridinės atakos” ir masinė psichozė dėl „grėsmės” civiliniams skrydžiams atsirado būtent tada, kada valdžiai jos prireikė, nors balionai šiais aukščiais skrido šimtais ir visus praėjusius metus, ir šiemet. Tai banaliai primityvus politinis užsakymas ir surežisuota isterija.

Ir „hibridinėms atakoms atremti“ kažkodėl prireikė ekstremaliosios situacijos ne Vilniaus aerouosto zonoje, o būtinai VISOJE LIETUVOJE! O vėliau gal prireiks ir nepaprastosios padėties, nes ką reiškia ta paslaptingoji Ruginienės ištarmė „gal būt eisim ir giliau”? Kas ten „dar giliau” – karo stovis? Dėl balionų?

O gal tas plika akimi matomas, begalinis noras bet kokiu būdu sukelti rimtą konfliktą – tai ir yra tikrasis tikslas? Nes visa žlungančių politinių Briuselio maniakų reanimacinė palata dieną naktį svajoja apie pretekstą karui pratęsti ar išplėsti. Maža, haliucinogeninių grybukų valdoma  buferinė valstybėlė toli nuo Europos centrų tam labai tiktų.

Specialiųjų tarnybų surengta „netikros vėliavos” provokacija su daugybe aukų – kiek kartų tai jau buvo. Žiniasklaidos psichozė informacinę dirvą jau išpureno ir pas mus, ir užsienyje.

Mūsų „kovotojai su Lukašenka“ – tik statistai, jų niekas net neinformuotų. O lėlininkai geopolitinės scenos gilumoje jokios moralės neturėjo niekada.

Šaltinis: Lietuva pirmiausia