infa.lt

Europos lyderiai buvo nemaloniai nustebint JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donald Trump) 28 punktų planu, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, ir pradėjo lenktynes dėl įtakos sprendžiant taikos Ukrainoje klausimą, rašo „The New York Times“ leidinys.

Kai Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) praėjusį ketvirtadienį pirmą kartą sužinojo apie Trampo administracijos taikos planą Ukrainai, jis buvo priblokštas tiek jo turiniu, tiek tuo, kaip apie jį sužinojo.

Vietoj to, kad apie jį sužinotų iš Amerikos pareigūnų, Frydrichas Mercas apie planą sužinojo iš naujienų antraštės. Pasak apie įvykius žinančių pareigūnų, jo komanda turėjo keletą kartų kreiptis, kad penktadienio vakarą galėtų susisiekti su prezidentu D. Trampu ir paprašyti paaiškinimo.

Europos požiūriu, plano turinys buvo keliantis nerimą. Nutekėjęs 28 punktų planas užtikrintų, kad Rusija sumokėtų nedidelę kainą už invaziją į Ukrainą 2022 m. Jis suteiktų Rusijai daugiau teritorijos, nei Rusijos armija užėmė mūšio lauke.

Be to, jis priverstų NATO oficialiai atsisakyti priimti Ukrainą, ignoruodamas Europos norą, kad ukrainiečiai prisijungtų prie aljanso.

Aukšti Europos pareigūnai žinojo, kad Trampo administracija rengia kažkokį planą, bet nesitikėjo, kad jis bus toks palankus Rusijai.

Kai planas buvo paviešintas, jie suprato, kad Europa buvo išstumta iš Trampo administracijos iniciatyos užbaigti didžiausią karą žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Šis pasakojimas apie tai, kaip Donaldas Trampas nušalino Europą nuo diskusijų apie jos pačios kiemą, pagrįstas interviu su 16 pareigūnų, žinančių apie diplomatines ginčus, piešia vaizdą, kaip žemynas yra suspaustas tarp konkuruojančių jėgų, o jo lyderiai siekia įtakos pasaulyje, kuriame jų šalys kadaise dominavo.

Kai D. Trampas ir jo administracija pradėjo kalbėtis su savo kolegomis iš Europos, tapo vis aiškiau, kad planas yra realus.

JAV armijos sekretorius Danielis Driscollas penktadienį vykusiame susitikime Ukrainoje pareiškė, kad Europos šalys buvo paliktos nuošalyje nuo derybų, siekiant išvengti „per daug virėjų virtuvėje“, teigė dalyvavę pareigūnai.

D. Driscollas pažymėjo, kad Europos pareigūnai per daug suartėjo su kolegomis iš Ukrainos, kad galėtų objektyviai įvertinti karą, sakė dalyvavę asmenys. Jie tiesiog yra per daug šališki.

Ir tada europiečiai susitelkę metėsi į puolimą. Ženevoje jų balsas, panašu, buvo išgirstas, ypač kai Marco Rubio pasakė, kad taikos planas „yra gyvas“ ir gali būti koreguojamas.

Vis tik, kaip pažymi leidinys, praėjus kelioms dienoms, jų vieningas frontas buvo išbandytas jų pačių viduje.

Išliko nesutarimų dėl to, kaip finansuoti Ukrainą 2026 m. Svarbūs klausimai, ar JAV išlaikys Europą prisijungusią. Nepaisant paliaubų siekio pagreitėjimo, liko neaišku, ar pavyks pasiekti susitarimą, ypač Rusijai parodžius pasipriešinimą europiečių pasiūlytiems pakeitimams

„Nėra daug priežasčių linksmam optimizmui“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Tai yra subtilus klausimas“, – sakė D. Tuskas, – „nes niekas nenori atstumti amerikiečių ir jų prezidento D. Trampo nuo Europos siekio, kad JAV liktų mūsų pusėje“.

Praėjusią savaitę Donaldo Trampo nustumta į šalį, Europos „norinčiųjų koalicija“ tapo „laukiančiųjų koalicija“, interviu sakė buvęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.