infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Ši žiema Ukrainai tampa pavojingiausia nuo karo pradžios – bent jau nuo invazijos pradžios prieš beveik ketverius metus, kai Rusijos šarvuotosios kolonos artėjo prie Kijevo, rašo „Politico“ leidinys.

Dabar Ukraina susiduria su dar viena kritine žiemą, kurios gali būti nepajėgūs įveikti heroizmas ir improvizacija Tai iš dalies todėl, kad šalies likimas nebus visiškai jos pačios rankose. Daug kas priklausys nuo Vakarų sąjungininkų, nes ukrainiečiai kovoja su trimis didžiuliais iššūkiais per šaltas savaites ir mėnesius.

Pirma, Ukraina susidurs su finansavimo krize, kai 2025 m. pereis į 2026 m., ir vasarį jai gali baigtis pinigai, jei Belgija nepanaikins savo blokavimo įžūliam planui išduoti 140 mlrd. eurų reparacijų paskolą, panaudojant įšaldytus Rusijos centrinio banko pinigus, laikomus vertybinių popierių depozitoriume Briuselyje.

Pagal siūlomą schemą ES iškeistų Rusijos pinigus į beprocentes AAA obligacijas, o pinigai atitektų Kijevui. Ukraina turėtų grąžinti paskolą tik tuo atveju, jei Maskva sutiktų sumokėti Kijevui karo reparacijas.

Tačiau artėjant lemiamam ES viršūnių susitikimui kitą mėnesį, nėra jokių ženklų, kad ES pareigūnai ir Belgijos vyriausybė, kuri nerimauja dėl jai pareikštų teisinių pretenzijų ir Rusijos atsakomųjų veiksmų, išbristų iš aklavietės.

Problemą dar labiau sudėtingesnę padarė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris praėjusią savaitę paskelbė, kad jis taip pat prieštaraus Rusijos įšaldytų lėšų panaudojimui Ukrainos gynybos išlaidoms finansuoti.

Be „reparacijų“ paskolos ES bus sunku surasti Ukrainai reikalingą finansavimą, kuris dabar yra dar labiau skubus, nes JAV finansinė parama buvo nutraukta prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimu.

Be „reparacijų“ paskolos labai mažai tikėtina, kad valstybės narės sutiks skolintis lėšas rinkoje. Pinigų trūkumo kamuojamos vyriausybės nėra sužavėtos mintimi, kad turės mokėti palūkanas.

Tai gali palikti „norinčiųjų koaliciją“ nulyje, bandant surinkti lėšas politinių neramumų Kijeve ir didėjančio triukšmo dėl korupcijos įtarimų fone. Šią savaitę buvęs Zelenskio verslo partneris pabėgo iš šalies, kai nepriklausomi korupcijos tyrėjai jam ir šešiems kitiems asmenims pateikė kaltinimus dėl neteisėtos schemos, skirtos kontroliuoti pagrindines valstybines įmones, įskaitant „Energoatom“, Ukrainos branduolinės energetikos agentūrą.

Kovos su korupcija tyrėjai taip pat domisi gynybos pirkimais, ir, pasak tyrimo šaltinių, kurie paprašė neskelbti jų tapatybės, netrukus Ukrainos gynybos ministerijoje bus surengti dar keli reidai, siekiant ištirti padidintų pirkimų sutarčių atvejus.

„Visa tai vyksta labai nepalankiu metu, kai Briuselis turi nuspręsti dėl papildomo finansavimo Kijevui“, – POLITICO sakė Ukrainos vyriausybės užsienio reikalų patarėjas. „Tai kelia ukrainiečiams didžiulių problemų, siekiant įtikinti Vakarų sąjungininkus tęsti finansavimą.

Tai yra amunicija tiems, kurie palaiko MAGA judėjimą, ir tiems, kurie gyvena Vidurio Europoje, pavyzdžiui, vengrams, sakyti: „Kodėl mes tai turime daryti?“

Buvęs Ukrainos pareigūnas, kuriam taip pat buvo suteikta teisė likti neatskleistu, kad galėtų aptarti jautrius klausimus, sakė, kad tikisi, jog Vakarų finansavimas ir ginklų tiekimas bus tęsiami, nes Ukraina yra „per didelė, kad žlugtų“.

Tačiau Briuselis užkulisiuose labai aiškiai pareikš savo nepasitenkinimą ir ateityje labiau susies projektų finansavimą su reformomis.

Antroji problema yra mūšio lauke, kur Ukraina patiria vis didesnį Rusijos pajėgų spaudimą ir yra ant Pokrovsko miesto praradimo ribos, svarbaus logistikos ir transporto centro, kuriame jau daugiau nei metus vyksta karo veiksmai.

Pokrovsko praradimas sukeltų naują etapą kovoje dėl Donecko ir suteiktų rusams didesnę laisvę bandyti užimti 25 procentus regiono, kurio jiems dar nepavyko užgrobti. Tai sustiprintų Rusijos vadų pozicijas grasinant strategiškai svarbiems Kramatorsko ir Sloviansko miestams.

Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad Ukrainos vadai galėjo būti taktiniu požiūriu pralaimėję mūšyje dėl Pokrovsko, nes rugpjūčio mėnesį jie buvo apgauti rusų, kurie surengė puolimą kaimyniniame Dobropilijos mieste.

„Rusai atitraukė mūsų generolų dėmesį prasiveržimu Dobropillia, tada tai panaudojo, kad prasiveržtų Pokrovske“, – sakė Mariana Bezuhla, įstatymų leidėja, kuri yra griežta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado generolo Oleksandro Syrskio kritikė.

Bezuhla, buvusi Parlamento nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja, nėra vienintelė, mananti, kad Ukrainos vadai Pokrovske padarė taktinių klaidų, įskaitant pagalbos pajėgų nukreipimą į Dobropillia lemiamu momentu.

Dabar kyla susirūpinimas, kad rusai siekia pasinaudoti Ukrainos užnugario veiksmais Pokrovske, rengdami reidus į Dnepropetrovsko regioną pietuose ir Zaporožę.

„Nepaisant daugelio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių heroizmo ir modernumo, Ukrainos kariuomenės sprendimų priėmimo sistema tiesiog negali suspėti ir yra manipuliuojama pagal priešo nustatytas taisykles“, – cituoja M.Bezuhlą „Politico“..

Mūšis dėl Pokrovsko vėl išryškino didelį Ukrainos žmonių rezervo trūkumą. Kai kuriose fronto linijos atkarpose Rusija turi 10 kartų didesnį žmogiškųjų išteklių pranašumą. Kaimo vietovėse tai nėra tokia didelė problema, nes mūšio lauke dominuoja dronai ir nuotoliniu būdu valdomos sistemos.

Tačiau kai mūšiai vyksta artimoje kovoje miesto sąlygomis, kaip Pokrovske, pranašumą turi rusai.

Be rūpesčių dėl finansavimo ir to, kas vyksta mūšio lauke, yra ir trečiasis didelis žiemos iššūkis – energetikos karas.

Ankstesniais žiemomis ukrainiečiai stengėsi išlaikyti elektros tiekimą, nes Rusijos oro pajėgos negailestingai bombardavo šalies elektros tinklą, vykdydamos Kremliaus strategiją pasitelkti „generolą Žiemą“, kad palaužtų ukrainiečių atkaklaus pasipriešinimo dvasią.

Dėka ukrainiečių improvizacijos ir inžinerinio išradingumo taisant pažeistą sistemą, taip pat energijos importo iš Europos, elektra iš esmės buvo išlaikyta – nors ir su periodiniais elektros tiekimo nutraukimais ir išjungimais, kurie buvo labiausiai žiaurūs 2022 m. spalį.

Tačiau šį kartą Rusijos atakos yra daug didesnės apimties, o ukrainiečiai neturi oro gynybos priemonių, kad galėtų su jomis susidoroti, ir greičiausiai jų negaus artimoje perspektyvoje.

Be to, Rusija pakeitė taktiką ir dabar atakuoja ne tik elektros tinklą, bet ir Ukrainos gamtinių dujų infrastruktūrą. Šešiasdešimt procentų ukrainiečių namų šildomi gamtinėmis dujomis.

Likus vos mėnesiui iki žiemos, Ukraina galėi prarasti trečdalį savo gamtinių dujų gamybos pajėgumų, o gal ir daugiau. Spalio pradžioje „Bloomberg“ pranešė, kad 60% vidaus gamybos pajėgumų buvo sunaikinta per oro atakas Poltavos ir Charkovo, pagrindinių Ukrainos dujų gavybos regionų, objektuose.

Vėliau valdžios institucijos pareiškė, kad remontas atkūrė pusę prarastų pajėgumų.

Tačiau nuo tada atakos tapo dar dažnesnės ir intensyvesnės, o valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ pirmininkas Sergijus Koreckis pavadino „teroro aktais“. Vien tik spalio mėnesį per vieną savaitę Rusija surengė tris išpuolius prieš dujų gavybos įrenginius Charkovo, Sumų ir Černigivo regionuose.

Šio iššūkio mastas tapo akivaizdus savaitgalį, kai buvo surengtas dar vienas didžiulis išpuolis prieš Ukrainos energetikos ir dujų infrastruktūrą, dėl kurio didžioji šalies dalis liko be šildymo ir elektros.

Buvusi energetikos ministrė Olga Boguslavec įspėjo: „Jau dabar aišku, kad ši žiema bus daug sunkesnė nei visos ankstesnės.“

Ukrainai tai tikrai bus sunki žiema. Didžiausias klausimas yra, ar šalis išliks pakankamai stipri, kad galėtų pasipriešinti jai primetamam nepalankiam taikos susitarimui, nerimauja „Politico“.