infa.lt

Kur dingo iš Lietuvos visi šie, anksčiau laikomi pasienyje? . | lrv.lt nuotr.

Dešimt Seimo narių trečiadienį įregistravo pasiūlymą neleisti Lietuvoje dirbančių imigrantų šeimų nariams atvykti gyventi į Lietuvą šeimų susijungimo pagrindu.

Įstatymo projekto autorius Vytautas Sinica teigia, kad neįgyvendinus šio pokyčio, nuo kitų metų pradžios į Lietuvą papildomai gali atvykti apie 60 tūkst. užsieniečių, kurių išlaikymo našta tektų Lietuvos mokesčių mokėtojams.

„2026 metais, praėjus trejiems metams nuo masinės imigracijos Lietuvoje pradžios, pasinaudojant šeimų susijungimo teise į Lietuvą galėtų atvykti apie 60 tūkst. papildomų užsieniečių, kurie būtų nebe darbo migrantai, o beveik išimtinai nedirbantys asmenys.

Toks papildomas užsieniečių antplūdis greta šalyje jau esančių daugiau nei 200 tūkst. asmenų iš ne ES valstybių narių turėtų reikšmingą poveikį Lietuvos demografinei sudėčiai, kultūriniam vientisumui ir tapatybei, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriuose akivaizdžiai ir telkiasi užsieniečių iš Azijos ir Afrikos šalių bendruomenės“, – pažymi V. Sinica.

Kaip teigiama trečiadienį įregistruoto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, darbo imigracija, leidžiant į Lietuvą atvykti užsieniečiams, kurie čia ketina dirbti, yra grįsta pragmatiniais tikslais. Valstybė ir visuomenė siekia gauti naudą iš tokio užsieniečio darbo, jo kuriamos pridėtinės vertės bei sumokamų mokesčių.

„Atskira diskusija, ar tai pasitvirtina, tačiau būtent toks yra deklaruojamas valstybės tikslas. Tačiau jei vietoje naudos valstybei ir patiems mokesčių mokėtojams tenka pareiga prisidėti prie tokio užsieniečio šeimos išlaikymo – per teikiamas sveikatos, švietimo paslaugas, socialines išmokas ar tuos pačius vaiko pinigus – tai reiškia, kad valstybės biudžetas iš darbo imigracijos gauna ne naudą, bet priešingai – patiria žalą.

Todėl teikiamais įstatymo pakeitimais yra siūloma palikti teisę į šeimos susijungimą tik Lietuvos piliečių šeimos nariams, taip pat tiems užsieniečiams, kuriems šeimos susijungimas būtų pateisinamas humanitariniais motyvais: pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms”, – sako V. Sinica.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą pasirašė dešimt parlamentarų, priklausančių laikinajai grupei „Prieš masinę imigraciją“:

Rima Baškienė ir Kęstutis Mažeika (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), Ligita Girskienė ir Rimas Jonas Jankūnas (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Vytautas Sinica ir Vitalijus Šeršniovas (Mišri grupė), Andrius Busila (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) bei Martynas Gedvilas („Nemuno aušros“ frakcija).