infa.lt

Leopard-1 tankas. Wikipedia.org

NATO valstybių kariniams daliniams gali prireikti kelių savaičių, kad pasiektų Ukrainą naujo konflikto atveju. Apie tai praneša „Euractiv“ leidinys, remdamasis analitikais ir kariniais šaltiniais.

Portugalijos ginkluotųjų pajėgų atstovas leidiniui paaiškino, remdamasis tankų pavyzdžiu, kad norint juos perkelti per žemyną, kariuomenė turės gauti diplomatinius leidimus kiekvienoje šalyje, per kurią važiuos technika.

Tai reiškia, kad kariuomenės judėjimas priklausys nuo jau nusistovėjusių santykių tarp skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų ir leidimų išdavimo greičio, aiškina „Euractiv“. Pavyzdžiui, Ispanijos ir Portugalijos kariuomenės kasmet rengia tarpvalstybines pratybas, todėl perkeliant kariuomenę tarp šių šalių neturėtų kilti problemų, pažymėjo leidinio pašnekovas.

Šaltinis taip pat pridūrė, kad technikos transportavimas yra „itin sudėtinga logistinė operacija“, nes mašinos gabenamos platformose ir sunkiasvoriuose sunkvežimiuose, jūrų ir sausumos maršrutais.

Vietos valdžios institucijos lėtai nagrinėja prašymus, susijusius su kariuomenės perkėlimu, rašo „Euractiv“. Portalas remiasi 2025 m. Europos Sąskaitybos Rūmų ataskaita, kurioje teigiama, kad viena ES šalis (dokumente jos pavadinimas nenurodytas saugumo sumetimais) pareikalavo, kad norint gauti leidimą tarpvalstybiniam perkėlimui, apie veiksmus būtų pranešta prieš 45 dienas.

Tai 40 dienų viršija penkių darbo dienų standartą, nustatytą Europos Vadovų Tarybos 2018 m., teigia „Euractiv“.

Per šį laiką, kaip pažymi portalas, vokiečių tankas „Leopard 2“ galėtų apvažiuoti daugiau nei pusę Žemės rutulio (apie 25 200 km per 45 dienas, jei važiuotų visu greičiu (70 km/h) po 8 valandas per parą.

NATO gynybos koledžo jaunesnysis mokslo darbuotojas Yannick Hartmann pokalbyje su leidiniu pažymėjo, kad papildomai kariuomenės judėjimą gali užlaikyti saugumo patikrinimai.

Tranzitui ir savo pajėgų įvežimui/išvežimui iš ES, NATO šalys gali naudoti Europos Sąjungos formą Nr. 302, pagrįstą aljanso forma su tuo pačiu numeriu – muitinės deklaracija kariniams pervežimams.

Tačiau Europos šalių valdžios institucijos nėra įpareigotos tvarkyti šių prašymų, tai lieka jų nuožiūrai.

Prancūzijos Tarptautinių ir strateginių tyrimų instituto (IRIS) vyresnysis mokslo darbuotojas Maksimas Kordė pažymėjo, kad skaičius struktūrų, kurioses turi būti nagrinėjamas prašymas, skirtingose šalyse skiriasi, o tai taip pat lėtina procesą.

Pasak jo, taip pat nėra aiškios teisinės bazės, apibrėžiančios, kaip ES šalys turi tvarkyti šiuos prašymus.