infa.lt

Kaja Kallas
Foto: Ognen Teofilovski / Reuters

Kaja Kallas, buvusi Estijos premjerė ir dabartinė ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukštoji įgaliotinė, išgarsėjo savo tvirta pozicija prieš Rusiją. Tačiau jos tiesmukas stilius kelia klausimų, ar ji sugeba efektyviai koordinuoti 27 ES šalių užsienio politiką.

2025 m. spalio 7 d. „Foreign Policy“ straipsnyje analizuojami Kallas diplomatiniai iššūkiai ir pasiekimai, kurie atskleidžia jos stiprybes ir silpnybes.

Rusijos kritikė, bet ne visų mėgstama

Kaja Kallas pelnė pripažinimą 2021 m., kai pasipriešino tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymui surengti ES ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Ji teigė, kad Rusijos elgesys nesikeis, ir buvo teisi – 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Ši pozicija sustiprino jos, kaip Rusijos kritikės, reputaciją, tačiau neleido jai tapti NATO vadove. Vietoj to, ji buvo paskirta ES užsienio reikalų vadove.

Tačiau jos atviras kalbėjimas ne visada pasiteisina. „Mes tikimės, kad ji bus… diplomatiškesnė“, – anonimiškai teigė vienas ES diplomatas. Kitas pridūrė, kad Kallas „labiau policininkė nei diplomatė“, nes jos dėmesys dažniau sutelktas į Rusiją, o ne į platesnius užsienio politikos klausimus.

Jos kritika JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijai, įskaitant viešą „X“ įrašą, kad „laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio“, įtempė santykius su Vašingtonu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio net atšaukė su ja suplanuotą susitikimą.

Iššūkiai formuojant ES konsensusą

Kallas susiduria su struktūriniais ribojimais. Jos vadovaujama pozicija yra žemesnė už ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ar didžiųjų šalių lyderių, o sprendimams reikia 15 šalių, atstovaujančių 65% ES gyventojų, pritarimo.

Pavyzdžiui, jos siūlytos sankcijos Izraeliui dėl Gazos konflikto, tokios kaip prekybos tarifų sustabdymas ar bevizio režimo apribojimas, nebuvo priimtos dėl Vokietijos ir Italijos pasipriešinimo.

Nepaisant to, Kallas pasiekė tam tikrų laimėjimų. Ji prisidėjo prie susitarimo su Izraeliu, užtikrinančio didesnę humanitarinę pagalbą Gazai – 2904 sunkvežimiai, atidarytos Jordanijos ir Egipto trasos, pagerinta vandens infrastruktūra.

„Mes dirbame su Izraelio vyriausybe, kad pasiektume humanitarinį susitarimą“, – teigė Kaja Kallas interviu „Foreign Policy“. Tačiau kai kurie europiečiai tikisi iš jos stipresnės moralinės pozicijos, ypač dėl kaltinimų Izraeliui vykdant genocidą.

Ukrainos klausimas ir strateginė autonomija

Ukrainos klausimu K.Kallas atrodo nustumta į šalį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Frydrichas Mrcas (Friedrich Merz) ir NATO vadovas Markas Rutte perėmė lyderystę.

Vis dėlto Kallas teigia prisidėjusi prie 80% iš 2 mln. artilerijos sviedinių pristatymo Ukrainai. Kai kurie diplomatai kritikavo ją už pernelyg ambicingą planą, kuris vėliau buvo sumažintas.

Kallas galimai siekia ne tik koordinuoti ES diplomatiją, bet ir stiprinti ES strateginę autonomiją. Jos kritika autoritarizmui – ne tik Rusijai, bet ir galimai JAV – gali būti sąmoninga pozicija, siekiant didesnio ES savarankiškumo globalioje arenoje.

Tačiau jos santykiai su Kinija ir Indija taip pat įtempti dėl jos kritikos jų prekybai su Rusija.

Ar Kallas taps stipria lydere?

Kallas tiesmukas stilius kelia iššūkių, tačiau ES diplomatai pabrėžia, kad ji yra komandos žaidėja, siekianti rezultatų, o ne asmeninės šlovės.

Jos sėkmė priklausys nuo gebėjimo subalansuoti atvirumą su diplomatija ir įveikti ES vidaus susiskaldymą.

Kol kas Kaja Kallas lieka prieštaringa figūra – stipri Rusijos kritikė, bet neturi didžiųjų valstybių paramos.