infa.lt

Pixabay

2022–2023 m. Europoje buvo pavogta apie 170 rusų klasikų kūrinių. Nuostoliai dėl vagysčių siekė 3,3 mln. dolerių, rašo britų laikraštis „The Guardian“.

Dauguma dingusių kūrinių buvo rašyti A. S. Puškino ir N. V. Gogolio. Knygos dingo iš bibliotekų Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Šveicarijoje ir Estijoje.

„The Guardian“ straipsnyje taip pat aprašoma klasikinė literatūros vagystės iš Europos bibliotekų schema. Du bendrininkai su suklastotais dokumentais užsisakydavo retas rusų knygas iš saugyklų. Jei jie buvo sekami, vienas atitraukdavo bibliotekininkų dėmesį, o antrasis nepastebimai išnešdavo knygas.

Jų legendos skyrėsi, ir tai ne visada buvo tie patys žmonės. Pavyzdžiui, Varšuvoje jie prisistatydavo kaip slovakai, Helsinkyje – kaip lenkai, o Rygoje – kaip ukrainiečiai pabėgėliai, norintys tyrinėti Rusijos istoriją.

2022 m. gruodį Latvijos policija, pasinaudodama DNR analize, sulaikė Gruzijos pilietį Beką Tsirekidzę, įtariamą šiais nusikaltimais. Pas jį buvo rasti knygų restauravimo įrankiai ir skaitytojo bilietai į Vienos, Vilniaus, Kijevo, Miuncheno ir Paryžiaus bibliotekas.

P. Tsirekidze anksčiau buvo teistas už vagystę ir turėjo darbo antikvarinių daiktų versle patirties. Nusikaltimų užsakovas lieka nežinomas.

2023 m. Lenkijos teisėsaugos pareigūnai sulaikė dar du įtariamuosius. 2024 m. buvo sukurta tarptautinė tyrimo grupė, globojama Eurojusto, kurią sudarė Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Gruzijos atstovai.

Tyrimas parodė, kad Tsirekidzei pavyko neteisėtai išvežti iš Talino daugiau nei dešimt A. S. Puškino knygų egzempliorių, įskaitant XIX a. leidinius. Kai kuriais atvejais vagis turėjo išimti iš knygų nugarėlių apsaugines magnetines juostas, naudojamas daugumoje Europos bibliotekų.

Tačiau antikvarinės knygos neturėjo tokios apsaugos, kad nebūtų pažeistas popierius, todėl eksponatų išnešimo metu signalizacija nesuveikė.

Iki 2025 m. vidurio penki asmenys buvo pripažinti kaltais dėl rusų klasikos kūrinių vagysčių aštuoniose Europos Sąjungos šalyse. Teisme viena iš bylos dalyvių – Anna Gogoladze – prisipažino, kad dalyvavo vagystėje Varšuvoje buvusio vyro siūlymu.

Jos teigimu, po vagystės leidiniai buvo perduoti tarpininkams, o nusikaltėliai gavo tik išlaidų kompensaciją. Be to, kai kurie pavogti tomai pasirodė esą suklastoti, o tai liudijo apie galimą „konkurenciją“ tarp įvairių nusikaltėlių grupuočių. T.y. jie vogė jau anksčiau pavogtų kūtinių klastotes, kurios buvo pakištos pavogus originalą.