infa.lt

Po derybų Aliaskoje, išvargęs. Interviu „Fox News“ kadras

Arvydas Daunys

JAV prezidento, Donaldo Trampo (Donald Trump) išsakytos tezės po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, leidžia daryti prielaidas, jog JAV distancijuosis nuo karo Ukrainoje sprendimų ir pasiliks sau tik patogų tarpininko vaidmenį, apie ką D. Trampas yra užsiminęs jau ir anksčiau.

Pavyzdžiui, jo pareiškimas apie tai, kad dabar (po jo derybų su Putinu) prie šio sprendimo turės prisijungti Europa ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o jei jie norės, galės prisijungti ir jis, nedviprasmiškai liudija, jog pats Donaldas Trampas tame dalyvauti (bent jau aktyviai) nebenori. Jis tarpininkaus, jei minėtos pusės to norės.

Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad didžiausią palankumo padidėjimo Vladimirui Putinui įtaką padarė du pastarojo pareiškimai, vienas iš kurių patvirtino paties D.Trampo nuolat kartojamą teiginį, kad 2020 m. JAV prezidento rinkimai balsuojant paštu buvo suklastoti, o antras apie tai, kad jei valdžioje būtų buvęs Donaldas Trampas – karo Ukrainoje nebūtų buvę.

Pastarąjį teiginį D.Trampas kartoja nuolat, teigdamas, kad tai buvusio JAV prezidento Joe Bideno karas, – jei jis būtų buvęs valdžioje, to karo nebūtų buvę.

Poetiškai tariant, du šie Vladimiro Putino pareiškimai atvėrė jam kelią į D.Trampo širdį. Ne veltui Europa ir V.Zelenskis taip baiminosi šių derybų rezultatų, nes tai ne vien tik naudos ir apskaičiavimo santykis, bet ir emocinio sąlyčio įtaka, kuri gali neišblėsti ilgai.

Donaldas Trampas pareiškė, kad sankcijų Rusijai kol kas nebus, nes „pasiektas progresas“ – susitarimas nesudarytas, kol nesudarytas, tačiau yra daug prielaidų jam sudaryti ir toliau turės prisijungti Europa su V.Zelenskiu.

Kalbant apie Europą – joje kol kas nematyti lyderių, kurie galėtų lygiosiomis derėtis suV.Putinu. Kartais net susidaro įspūdis, jog jie tiesiog bijo tokio asmeninio susitikimo, ir tai verčia galvoti, jog jie nesijaučia tvirti savo pozicijų teisingume. Juk jei esi teisus – eini ir kalbi savo tiesą. Bet jie neina.

Kalbant apie aukščiausio ES diplomatinio ešelono galimybes – tai jo perspektyvos visiškai liūdnos.

Atvykusi į Vašingtoną ES diplomatijos vadovė, Kaja Kallas, net nebuvo priimta JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio, esą dėl „įtempto“ tvarkaraščio problemų, kas paprasta kalba reiškia, jog buvo svarbesnių reikalų.

Tą patį galima pasakyti apie EK vadovės, Ursulos von der Leyen atvykimą deryboms dėl JAV muitų Europos Sąjungai, apie kuriuos Donaldas Trampas jau buvo pasakęs anksčiau, dar gerokai prieš derybas, kad jie turės siekti 15% ES prekėms.

Derybos Vašingtone tuo  rezultatu ir pasibaigė – muitai nebuvo sumažinti net puse procentuo nuo deklaruoto pareiškimo, kas liudija, jog derybiniais klausimais ES neturi tikrų profesionalų-diplomatų.

Tada ir baimė, vengiant derėtis su Putinu, tampa visai suprantama.

Kai negali derybose su sąjungininku pasiekti bent minimalios naudos savo atstovaujamai ES – tai ką kalbėti apie derybas su deklaruojamu priešu?

Tačiau, jie puikiai žino ko turi reikalauti D.Trampas derybose su V.Putinu ir ką jam sakyti. Šioje vietoje JIE neprilygstami. Deja tai nepadeda, kai reikia priimti sprendimą derėtis asmeniškai – lengviau yra parengti eilinį sankcijų paketą Rusijai ir skelbti, kad va dabar, Rusijai tikrai skaudės.

Jei prisiminsime, iš ES tibūnų ne kartą skambėjo ir šis lozungas – „karas užsibaigs prie derybų stalo“.

O kas konkrečiai iš ES sėsis prie to stalo, jei pasitrauks Trampas, jau išreiškęs aiškų norą tą padaryti?