infa.lt

Europos diplomatijos pastangos yra reikšmingos, tačiau be karinės paramos jos gali tapti tik simbolinėmis, rašo „The Times“ leidinys

Prieš Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Vladimiro Putino susitikimą Europos lyderiai vėl bando sustiprinti Ukrainos gynybą ir kompensuoti JAV paramą, tačiau, atrodo, jų pastangų nepakaks, kad būtų pasiektas realus rezultatas, rašo „The Times“.

Sekmadienį JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) pareiškė, kad Europa turi „aktyviau veikti ir prisiimti svarbesnį vaidmenį“ finansuojant Ukrainą jos kare su Rusija.

„Tačiau akivaizdu, kad net jei Europa išliks tvirta savo diplomatinėje pozicijoje, ji neturi pakankamai jėgų, kad paremtų Kijevą derybose dėl palankių būsimo taikos susitarimo sąlygų ar užtikrintų ugnies nutraukimo režimo laikymąsi“, – rašo leidinys.

Konkrečiai, vadinamoji „norinčiųjų koalicija“ vargu ar pateisins pirminius lūkesčius dėl 64 000 karių buvimo Ukrainoje.

Tai žymiai mažiau nei 200 000 karių, kurie, pagal ankstesnius prezidento Zelensko vertinimus, yra būtini norint patikimai užtikrinti taiką ir užkirsti kelią naujam Rusijos puolimui po ugnies nutraukimo susitarimo sudarymo.

Ekspertai šį skaičių vertina artimesniu 600 000.

Šiuo metu Jungtinė Karalystė ir Prancūzija yra vienintelės šalys, kurios skyrė tam tikrą skaičių karių.

Pranešama, jog Suomija yra susirūpinusi, kad bet koks dislokavimas „susilpnins“ jos pačios sienų gynybą, o Lenkija, Ispanija ir Italija aiškiai leido suprasti, kad ten karių nesiųs.

Estija pareiškė, kad galbūt bus pasirengusi nusiųsti tik iki kuopos dydžio sausumos pajėgų kovinį dalinį.

Tuo pačiu metu, pagal Kylio instituto duomenis, finansiniu atžvilgiu Europa aplenkė JAV ir tapo didžiausia pagalbos Ukrainai teikėja birželio mėnesį, skirdama apie 72 mlrd. eurų karinės pagalbos, palyginti su 65 mlrd. eurų, skirtų JAV.

Tačiau JAV tiekia moderniausią ir mirtiniausią karinę įrangą, įskaitant pažangias oro gynybos sistemas ir aukšto tikslumo šaudmenis.

Didžioji dalis Europos pagalbos skiriama amerikietiškų ginklų pirkimui finansuoti, o tai pabrėžia jos priklausomybę nuo šios šalies, pažymi „The Times“.

„Europa galėtų pasiūlyti paskatas, pavyzdžiui, Rusijos turto atšaldymą, kaip mainų monetą bet kokiame susitarime.

Tačiau tai priklauso nuo to, ar Putinas laikys derybas priimtinesnėmis už karo tęsimą, o tai toli gražu nėra garantuota“.

Kaip pabrėžia leidinys, Europos diplomatinės pastangos „yra reikšmingos, bet be karinės paramos jos gali tapti simbolinėmis“.

Gebėjimas apginti Ukrainos teritorinį vientisumą priklauso nuo tvirto JAV įsipareigojimo tiekti ginklus, karius ir rodyti politinę valią.

Anksčiau buvo pranešta apie tai, jog NATO generalinis sekretorius Markas Rutte užtikrino, kad NATO šalys toliau tieks ginklus Ukrainai nepriklausomai nuo JAV prezidento Donaldo Trampo susitikimo su Rusijos vadovu, Vladimiru Putinu, rezultatų.

Tačiau ta parama labai priklausys nuo JAV sprendimo toliau tiekti ginklus Ukrainai pu rugpjūčio 15 d. derybų Aliaskoje.