infa.lt

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
Foto: File Photo / Reuters

Prancūzijoje pristatytas naujas oficialus pranešimas „Nacionalinės strategijos apžvalga“ (Revue nationale strategique 2025). Didžioji dalis dokumento skirta grėsmei iš Rusijos pusės, kurią autoriai kaltina „hibridinio karo“ prieš Europą vedimu.

„Nuolatinė Rusijos grėsmė prie Europos sienų yra nuolatinis pavojus, kuris organizuojamas, ruošiamas ir su kuriuo mums teks susidurti ateityje. Europiečiams galiausiai viskas kyla iš to“, – teigiama prezidento Emmanuelio Macrono įžanginėje kalboje prie naujos 2025 m. „Nacionalinės strategijos apžvalgos“, parengtos Nacionalinės gynybos ir saugumo sekretoriato.

Nors dėmesio centre yra karas Ukrainoje, analitikai pabrėžia, kad tai nėra vietinis konfliktas, o naujos eros pradžia – „valstybinės agresijos“ atgimimas ir nuolat gilėjanti tarptautinės teisės erozija.

2022 m. tapo lūžio metais ne tik Ukrainai, bet ir visai Europos saugumo architektūrai, teigia ataskaitos autoriai.

Prancūzijos ekspertai fiksuoja tai, apie ką Paryžiuje dar neseniai buvo linkę garsiai nekalbėti: Rusija atkūrė ir sustiprino savo puolimo pajėgumus, perkelia ekonomiką į karinius bėgius, aktyviai naudoja kibernetinę erdvę ir informacines operacijas savo ilgalaikėje konfrontacijoje su Vakarais.

Ji veikia pagal „antivakarietiško revizionizmo“ ir „imperinio reflekso“ logiką, griaudama po Šaltojo karo susiformavusią pusiausvyros sistemą. Jos strategija – tai ne tik veiksmai Ukrainos fronte, bet ir hibridinės operacijos NATO flanguose ir visuose žemynuose – nuo Balkanų Europoje iki Sachelio Afrikoje.

Prancūzijos kariuomenė, kaip pripažįsta ataskaitos autoriai, atsilieka nuo naujų iššūkių. Ji turi būti pasirengusi ne tik „didinti pastangas“, bet ir intensyviam konfliktui – galbūt pačioje Europoje.

„Atgrasymas nebegarantuoja absoliučios apsaugos“, – teigiama dokumente. Šalis turi reformuoti tradicines ginkluotąsias pajėgas, padidinti karinę gamybą, sustiprinti logistiką, sukurti strateginius rezervus, tobulinti oro gynybos ir kibernetinės gynybos sistemas.

Oro ir jūrų bazavimo branduoliniai ginklai laikomi Prancūzijos gynybos kertiniu akmeniu. Su nerimu vertindami Rusijos užuominas apie taktinių branduolinių ginklų panaudojimo galimybę, ataskaitos autoriai įveda vadinamąjį branduolinio įspėjimo sąvoką – vienkartinį ir nepasikartojantį demonstratyvų smūgį.

Juo „nesiekiama įgyti karinio pranašumo prieš priešą, nes Prancūzijos branduolinis ginklas jokiais aplinkybėmis nėra kovos lauko ginklas“.

Nors „didelių konvencinių karų grėsmė Prancūzijos žemyninėje dalyje šiuo metu nelaikoma tikėtina“, ataskaitoje įspėjama apie paslėptų atakų prieš kritinę infrastruktūrą stiprėjimą: tiek elektroninę (valdymo sistemas, kompiuterinius tinklus), tiek fizinę – geležinkelius, povandenines komunikacijas, įskaitant jūrinius ryšių ir energijos tiekimo kabelius.

„Konfliktas dabar gali vykti ir po vandeniu, kur eina visai šaliai svarbios ryšių ir tiekimo linijos“, – pažymima dokumente.

Ne mažesnį nerimą Prancūzijos analitikams kelia konfrontacija kosmose. Dokumente pateikiami pavyzdžiai, kai Rusijos palydovai priartėja prie Amerikos ir Europos aparatų – žvalgybos tikslais, duomenų perėmimui arba susidūrimo grėsmės sukūrimui, siekiant apakinti priešą. Ekspertai prognozuoja, kad tam tikru momentu karas gali prasidėti ir orbitoje.

Todėl pabrėžiama „bendro naudojimo erdvių“ – jūros, kosmoso, kibererdvės ir, visų pirma, informacinės erdvės – apsaugos svarba. Kalbama ne tik apie hakerių atakas, bet ir apie panikos gandų skleidimą, provokacijas, kuriomis siekiama diskredituoti policiją, specialiąsias tarnybas, valdžią apskritai.

Pasak ataskaitos, Rusija aktyviai veikia šioje naujoje karo dimensijoje – skaitmeninėje, protuose, suvokime. Europiečiai laiko ją lydere „informacinių ginklų“ naudojimo ir viešosios nuomonės manipuliavimo srityje.

„Šalis turi būti pajėgi pasipriešinti masiniams neramumams, radikalių grupuočių smurtiniams veiksmams ir atakoms prieš respublikinės tvarkos simbolius“, – teigiama dokumente.

Tai aiški nuoroda į pastarųjų metų gatvės protestus. Prancūzija atvirai pripažįsta: smurtas gatvėse gali būti ne spontaniškas, o organizuotas – tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Šiuo atžvilgiu ypatingas vaidmuo tenka vidaus saugumo ir kontržvalgybos tarnyboms, policijai, žandarmerijai.

Dokumente aiškiai kalbama apie grėsmę, kylančią iš nelegalios imigracijos, kuri „kelia iššūkį vidaus stabilumui, visuomenės saugumui ir socialinei sanglaudai“. Migracijos srautai pirmą kartą pavadinti hibridinio karo dalimi – destabilizavimo priemone, galinčia išprovokuoti socialines krizes.

Prognozėse pabrėžiama, kad Rusija gali pasinaudoti bet kokiu nestabilumu – nuo gatvės protestų iki migracijos bangų – kaip politinio spaudimo svertu.