infa.lt

Kęstutis Budrys | nuotr. J. Kalinskas/BNS

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Seimui pristatė siūlymą numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jei Europos Sąjungos lygmeniu nustatytos ribojamosios priemonės, taikomos minėtoms šalims, būtų nebetaikomos arba iš dalies (ar visiškai) panaikintos. Numatoma, kad Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti eksporto ribojimus prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, kurios gali būti naudojamos Rusijos arba Baltarusijos kariuomenei ir technologijoms tobulinti, Rusijos arba Baltarusijos gynybos ir saugumo sektoriams plėtoti arba Rusijos arba Baltarusijos pramonės pajėgumui didinti.

„Pagrindinė priežastis parengti šį projektą buvo alternatyvaus kelio, tai yra plano B ir plano C paieška. Planas C vyksta drauge su mūsų partneriais Europos Sąjungoje, kaip mes galėtume koordinuodamiesi tarp 26 valstybių toliau tęsti šią politiką, o planas B yra nacionalinės sankcijos“, teigė Kęstutis Budrys.

„Teikiamomis pataisomis siūloma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustatytų konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės“, rašoma Seimo kanceliarijos pranešime.

O dabar štai, kas rašoma pačiame įstatyme:

Įšaldomos visos į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktiems Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiams, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems asmenims, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau šiame straipsnyje – Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys) arba su jais asmeniniais, organizaciniais, ekonominiais, politiniais ar finansiniais ryšiais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau šiame straipsnyje – susiję asmenys) (toliau šiame straipsnyje kartu – į sąrašą įtrauktas asmuo) priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir kilnojamasis ar nekilnojamasis, materialusis arba nematerialusis turtas, išskyrus lėšas, kuris gali būti panaudotas lėšoms įgyti, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti (toliau – ekonominiai ištekliai) (toliau kartu – lėšos ir ekonominiai ištekliai). Lėšų įšaldymas ir ekonominių išteklių įšaldymas suprantami taip, kaip šios sąvokos apibrėžtos Tarptautinių sankcijų įstatyme.

Daugiausiai neaiškumų kelia žmonėms pajuodinta eilutė, apie kurią parlamentaras Ignas Vėgėlė pasakė labai nedviprasmiškai – bus sankcijuojami susiję „asmeniniais, organizaciniais ir kitais ryšiais“ Lietuvos piliečiai. Jiems esą bus įšaldomos sąskaitos, uždraudžiama disponuoti turtu. Jo pasisakymą galima pamatyti čia.

„Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo“ įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-546 po pateikimo pritarė 123, prieš balsavo du, susilaikė vienas Seimo narys. Įstatymo projektą nuspręsta svarstyti skubos tvarka birželio 19 d.