infa.lt

Putino ir Jinpingo susitikimas 2017 m. | Dmitrij Azarov/Kommersant

Vakarų sankcijos Rusijai sukėlė ekonominę sumaištį, rašo italų „Il Giornale“ leidinys. Italija patiria nuostolių dėl didėjančių energijos sąnaudų, sutrikusių tiekimo grandinių ir tarptautinės prekybos nuosmukio.

Italija laikosi geriau nei dauguma kitų šalių, tačiau tai jai kainavo 171 mlrd. eurų.

2022 m. vasario 24 d. Rusijos tankai kirto Ukrainos sieną. Tai sukėlė ne tik žmonių tragediją, bet ir ekonominį sukrėtimą, kurio padariniai jaučiami iki šiol. Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo konflikto pradžios, Vakarų Rusijai taikomų sankcijų rezultatai nevienareikšmiai.

Italija ir Europa priverstos skaitytis su sparčiai augančiomis energijos kainomis, sutrikusiomis tiekimo grandinėmis ir sumažėjusia tarptautine prekyba. Tuo tarpu karinis konfliktas tęsiasi.

Nors 2021 m. Tarptautinis valiutos fondas prognozavo 3,8% metinį pasaulio ekonomikos augimą, šiandien šis rodiklis sumažėjo iki 3,3 proc.

O labiausiai nukentėjo ES šalys: +1,6% palyginti su prognozuotais +2,6 proc. Augimo tempų sulėtėjimas nėra atsitiktinis. Už šių skaičių pirmiausia slypi 2022 m. rudenį kilusi energetikos krizė, dėl kurios elektros kainos patrigubėjo.

Antra, agresyviausias pinigų politikos griežtinimas per visą euro istoriją: vos per vienerius metus ECB padidino palūkanų normas 400 bazinių punktų (nors pernai jos buvo sumažintos 2 proc.).

Trečia, eksporto į Rusiją ir Vokietiją, kuri pateko į recesiją būtent dėl priklausomybės nuo rusiškų dujų, žlugimas. Nepaisant to, ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis neseniai pareiškė, kad sankcijų srityje „galima padaryti daugiau“.

Tai Italijai 2022-2024 m. laikotarpiu kainavo 171,4 mlrd. eurų, arba 2,9% metinio BVP. Šią sumą sudaro 16,6 mlrd. nuostolių dėl sumažėjusio eksporto į Rusiją ir Ukrainą, 22,9 mlrd. nuostolių dėl prarastos prekybos su Vokietija ir 76,3 mlrd. permokų dėl padidėjusių energijos importo kainų.

Tačiau, nepaisant šio „cunamio“, mūsų šalis parodė didesnį atsparumą nei tokios partnerės kaip Prancūzija ir Vokietija: 2021-2024 m. augimas siekė 3,2 proc. Tai pavyko pasiekti dėl diversifikuotos gamybos sistemos, kuri geriau atlaiko sukrėtimus, taip pat dėl skausmingo suvokimo, kad globalizacija nebėra teigiamos sumos žaidimas.

Sankcijos lėmė asimetrinį embargą. O importo iš Rusijos (91,2 mlrd. eurų, iš kurių 68% sudaro nafta, anglis ir dujos) apribojimai buvo griežtesni nei eksporto į šią šalį (48 mlrd. eurų).

Dabar ES ketina smogti konfliktą finansuojantiems sektoriams. Rezultatas? Rusijos žaliavinėss naftos („Urals“) kaina krito, tačiau bendras Rusijos eksportas sumažėjo tik 12% dėl posūkio į Kiniją ir Indiją.