infa.lt

Šiandien, vasario 8 d., Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Civilinio kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-288), kuriomis siekiama užtikrinti visiems vaikams galimybę augti šeimos aplinkoje. Teisės akto pakeitimais numatoma teikti pagalbą biologinei šeimai ir kurti globos ir įvaikinimo sistemą, kuri suteiktų galimybę operatyviai užtikrinti vaikui palankiausią aplinką, kai jis negali augti biologinėje šeimoje.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad šio projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų teikimą pirmiausia paskatino siekis šalinti įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti vaikų apsaugos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkstančių vaikų, o apie 3300 vaikų gyvena globos namuose. Vis dėlto dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia šiems vaikams kuo greičiau atsidurti jų vystymuisi geriausioje aplinkoje.

Civiliniame kodekse ir yra reglamentuoti tėvų valdžios apribojimo pagrindai ir pasekmės, tačiau daugelis tokių bylų vien pirmosios instancijos teismuose tęsiasi metus ar net ilgiau. Pavyzdžiui, vien 2015 m. net 118 bylų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tęsėsi apie metus, o 22 – daugiau kaip metus. Be to, šiose bylose priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, vėliau ir kasacine tvarka, o tai prailgina galutinio sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo laiką.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai, kurių valdžios apribojimo klausimas yra sprendžiamas, apskritai nėra suinteresuoti dalyvauti tokiose bylose. Tai apsunkina galimybes šias bylas nagrinėti operatyviai ir užtikrinti saugią ir harmoningą aplinką vaikui augti. Be to, dabartinis teisinis reguliavimas neskatina įvaikinti. Vaiko situacija, kai jo grįžimas pas tėvus yra praktiškai neįmanomas ir nėra kitų asmenų, kuriuos jis galėtų laikyti savo tėvais, yra neatitinkanti geriausių vaiko interesų principo, lemia jo emocinį netikrumą, nėra tenkinamas vaiko raidai ypač svarbus prieraišumo poreikis.

Šiuo projektu ir lydimaisiais teisės aktų pakeitimais siekiama šių pagrindinių tikslų:

1) užtikrinti vaikų saugumą šeimose;

2) užtikrinti, kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos (per socialines paslaugas, teisinę pagalbą ir kt.) ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje;

3) užtikrinti, kad daugiau asmenų turėtų galimybę įsivaikinti ir globoti;

4) mažinant biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, pasiryžusiems globoti ir įvaikinti;

5) užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo yra sprendžiama, taip pat įvaikinantiems ir globoti norintiems asmenims;

6)  numatyti aiškias procedūras įstatymuose, kad vaikai iš globos įstaigų galėtų teismo sprendimu būti perkeliami į juos norinčias įvaikinti šeimas net ir tais atvejais, kai tėvų valdžia nėra ribota;

7) įteisinti alternatyvią globai institucijoje naują papildomą vaikų globos formą – globą globėjų centre, siekiant užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose, ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant keisti situaciją šeimoje ir kuo greičiau vaikus grąžinti į biologines šeimas;

8) suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką;

9) užtikrinti bendrą visos Lietuvos, o ne pavienių savivaldybių vedamą globojamų vaikų ir globėjų apskaitą.

Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.