2025.05.28 19:23
Feliksas Dzeržinskis su revoliucionieriais
Jis niekur neišėjo, jis tūno kiekviename iš mūsų. Kas lemia, kad žmogus, kuris dar visai neseniai troško gero savo artimui, staiga tampa nevaldoma griovimo ir žudymo mašina? Tereikia duoti motyvą ir suteikti teisinę apsaugą. O prieš tai dar atimti išsilavinimą.
1917 metais Peterburgo gatvėse siaubą kėlė girtų matrosų gaujos. Pagauti revoliucinio įkvėpimo vardan jiems visai nesuprantamos idėjos šie galėjo persmeigti durtuvu bet ką, kas kėlė įtarimą: inteligentiškos išvaizdos praeivį, geriau apsirengusią damą, jau nekalbant apie karininkiško stoto vyriškį.
Dažnu atveju užtekdavo akinių ant nosies, kad būtų čia pat gatvėje įvykdytas mirties nuosprendis. „Mušk buržujų“ – to laikotarpio dvasios įkvėptas populiarus šūkis. Dabar jau niekas nesuskaičiuos, kiek tomis dienomis kraujo nutekėjo ir kiek damų buvo išniekinta vien todėl, kad taip buvo identifikuojamas priešas.
Vėliau sovietinė propaganda ir istoriografija daug dirbo, kad paslėptų tokį savaitėmis neišsiblaivančių jūreivių įvaizdį. Galų gale revoliucinis jūreivis žmonių sąmonėje įsitvirtino kaip geraširdis, bet šiek tiek padūkęs suirutės laikotarpio simbolis.
Kinijoje septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo populiarus vadinamųjų chunveibinų judėjimas. Jauni ideologizuoti smogikai kovojo su garbinga profesūra ir inteligentija, kuri rėmėsi kinų civilizacijos kultūriniu palikimu ir neleido iš esmės pakeisti žmonių sąmonės „pažangia“ kryptimi.
Milijonai moksleivių ir studentų susibūrė į grupes ir ėmė ieškoti „pabaisų ir demonų“, kuriuos būtų galima išnaikinti tarp savo mokytojų, universitetų dėstytojų, o vėliau tarp vietos ir miesto valdžios, kuri bandė juos užstoti.
„Klasės priešai“ buvo išstatomi pajuokai, tyčiodavosi jiems uždėję juokdarių kepuraites, kartais aprengdavo įvairiais skudurais (dažniausia moteris), veidus dažydavo juodu rašalu ir versdavo loti kaip šunis. Liepdavo vaikščioti pasilenkus arba šliaužioti.
Raudonosios gvardijos būriai nukirpdavo kasas ir skuto moterų dažytus plaukus, suplėšydavo per daug aptemptas kelnes, nulauždavo per ilgus moteriškų batų kulniukus, o parduotuvių savininkus vertė keisti parduotuvių pavadinimus.
Raudonoji gvardija apžiūrinėjo namus ieškodama savininkų nepatikimumo „įrodymų“, rekvizavo pinigus ir vertybes.
Naujasis Kinijos viešojo saugumo ministras Xie Fuzhi viename posėdyje ministerijoje sakė:
„Negalime pasikliauti įprastomis teisinėmis procedūromis ir baudžiamuoju kodeksu. Klysta tas, kuris suima žmogų už kito nužudymą… Ar verta suimti raudonosios gvardijos narį už nužudymą? Aš galvoju taip: nužudei tai nužudei, ne mūsų tai reikalas… Man nepatinka, kai kas nors žudo žmones, bet jei masėms kažkas nepatinka, tai mes jiems netrukdysime… Liaudies milicija turi būti raudonųjų gvardiečių pusėje, vienytis su jais, užjausti, informuoti…“
1966 m. rudenį Susisiekimo ministerija Raudonosios gvardijos nariams suteikė nemokamus traukinius keliauti po šalį siekiant „pasikeisti patirtimi“.
Chunveibinai sudegino Pekino operos spektaklių dekoracijas ir kostiumus tam, kad teatruose būtų rodomos tik „revoliucinės operos iš šiuolaikinio gyvenimo“, parašytos Mao žmonos; dešimt metų tai buvo vienintelis scenos meno žanras, leidžiamas oficialios cenzūros.
Raudonoji gvardija sudaužė ir sudegino šventyklas ir vienuolynus, nugriovė dalį Didžiosios kinų sienos, o iš jos paimtas plytas panaudojo „reikalingesnėms“ kiaulidėms statyti.
Ko reikia, kad taip atsitiktų?
Reikia sužlugdyti švietimą, kultūrą, atimti iš tautos dvasią, kuri iš dalies ateina per religiją ir ryšį su Dievu. Ir jūs turite paruoštą „matrosą“ ir „chunveibiną“, kuris nedvejodamas įvykdys įsakymą.
Ar jums neprimena tai situacijos dabartinėje Lietuvoje? Paralelės akivaizdžios.
Nesiginčysiu – Tėvynę ginti yra kiekvieno pareiga. Tačiau kiekvienas savęs paklauskime, ar visą nepriklausomybės laikotarpį jaunajai kartai buvo skiepijamas pareigos jausmas. Ar ji buvo tam ruošiama? Greičiau priešingai.
Kur pareiga Tėvams, Šeimai, Valstybei, Visuomenei, Tėvynei? Tai visuma pareigų, be kurių pareiga Tėvynei yra tik skambus lozungas. Žinome tik teises, bet ne pareigas. Ir jūs tikite, kad šis jaunimas paims į rankas ginklą?
Šiandien suprasdami, į kokią apverktiną padėtį mus įstūmė 35 metus valdžiusi valdžia, galime konstatuoti paprastą faktą – mes tarpusavyje esame daugiau supriešinti nei su galimu užpuoliku. Ir tai dar ne pabaiga.
Energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Didinant karo isterijos tempus, bet realiai nieko nedarant siekiant apginti šalį, susipriešinimas šalies viduje tik didės. Rusams vis nepuolant, karo isterijos įaktyvinta energija turės būti kur nors išlieta.
Jei priešas neateis pas mus, jis bus surastas mumyse. „Gerai apsidairyk (sakys įvairaus plauko patarėjai nelietuviškomis pavardėmis). Gal jis šalia? Gal jis tavo bendramokslis, gal bendradarbis, gal kaimynas, gal tas, su kuriuo valgai prie vieno stalo ir guliesi į vieną lovą? Būk budrus.“
Esi svečiuose? Gerai apsižiūrėk. O gal tu savo priešo irštvoje? Apžiūrėk jo knygų lentyną. Jei joje rasi F. Dostojevskio „Idiotą“, žinok, kad tai garantuotai imperinio ideologo rašliava apie visų gerbiamą asmenybę, kurios vardo nereikia tarti be reikalo.
O jei dar rasi jo vinilo kolekcijoje Čaikovskį ar Rachmaninovą, neatidėliodamas privalai imtis veiksmų. Rusijos imperializmo kultūrinės propagandos kūrinių turėjimas savo namuose yra akivaizdus įrodymas, kad užčiuopei „penktosios kolonos“ pėdsakus. Nesvarbu, kad su jų kūryba nesi susipažinęs – svarbu žinoti, kas yra teisinga ar neteisinga.
Sakysite – nesąmonė. Bet lietuviai tampa beraščių tauta. O beraščiu lengva manipuliuoti.
-https://www.15min.lt/…/suaugusiuju-igudziu-tyrimas…
Kitaip sakant, pamažu, bet nuosekliai lietuviai daromi lengvai valdomais „matrosais“ ir „chunveibinais“.
Daugumos vadinamojo patriotinio jaunimo, kuris šiandien garsiai reiškiasi viešai ir veržiasi ginti Lietuvą nuo ruso, supratimas apie Lietuvos istoriją, tautiškumą, kultūrą ir religiją yra daugiau nei paviršutiniškas.
Ar jūs matėte tą jaunimą, kuris šiandien garsiai ieško „vatos“ renginiuose pagerbiant tremtinius, mūsų didvyrius, tautinės kultūros renginiuose? O gal matėte bažnyčioje per mišias? Ne, jokiu būdu. „Vatnikų“ paieškoms nereikia Dievo. Dievas tam tik trukdo.
Jei tokiam „patriotui“ neįtiksi, gali susilaukti tirados rusiškų keiksmažodžių. Šiandienio Lietuvos „patrioto“ neatimamas atributas yra trumpas rusiškas keiksmažodis, simbolizuojantis vyrišką lytinį organą.
Jei internete jam nepatiks tavo retorika, jis meilę Tėvynei išreikš trumpa keiksmažodžių tirada, kurioje būtinai bus įterpta slaviška X raidės versija: „Duxe, atsi…isk, loxe, eik paskui ruzzu laiva na…ui“. Tokie šiandieną savinasi mūsų Tėvynę ir patriotizmą.
Kažkoks Emilis Zingeris teikia pamokymus beraščiams lietuviams, kaip reikia elgtis su „vatnikais“: „Juos reikia deportuoti, izoliuoti arba įvedus karinę padėtį likviduoti jau dabar.“
Tiesioginis kvietimas lietuviams likviduoti lietuvius? Norėčiau paaiškinimo. Kokiu tikslu „lietuvis“ Zingeris taip kaitina atmosferą?
Paulius Gritėnas jau šiek tiek intelektualesnei publikai pateikia apibrėžimą, kaip atpažinti užsislaptinusį „penktakolonininką“: keli klausimus dėl krašto gynybos – „penktoji kolona“, silpnini ryšius su sąjungininkais – „penktoji kolona“ (ką darysime su R. Valatka ir visa antiamerikietiška kolona?), kritikuoji buvusią Vyriausybę baltarusiškų trąšų klausimu – „penktoji kolona“, nepasitiki oficialia žiniasklaida (propaganda) – „penktoji kolona“, „nuolatinis žaidimas emocijomis“ – „penktoji kolona“.
Šie penki pono P. Gritėno pateikti išdaviko apibrėžimai yra ne kas kita kaip kvietimas pasinaudojant Rusijos grėsme panaikinti Lietuvos Konstitucijos ir demokratinių laisvių bei teisių galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Turiu garbės prisipažinti, kad pagal P. Gritėno apibrėžimą aš esu „penktoji kolona“. Ir ne tik aš, bet ir didelė dalis Lietuvos. Visi, kas unisonu nešaukia „vatnikai“.
-https://www.lrt.lt/…/paulius-gritenas-5-penktosios…
Rašau įvairiomis visuomenę jaudinančiomis temomis, esu savo šalies patriotas, nacionalistas. Mano tėtis su močiute už paramą partizanams buvo ištremti į Sibirą. Tačiau kartkartėmis gaunu grasinamų ir įžeidžių žinučių. Naujausia buvo ši: „Nors su kostiumu, bet vata“. Kol kas tik žinutės. Bet kas gali paneigti, kad nesudarinėjami sąrašai.
Aukščiausiu šalies lygmeniu jau kviečiama ieškoti „penktosios kolonos“. Apie tai kalba ir Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas.
-https://www.lrt.lt/…/penktoji-kolona-tarp-seimo-sienu…
Suprantama, kad anksčiau ar vėliau ji bus rasta. Žmonės jausdami spaudimą tylėti greitai iš viso nustos kalbėti. Kiekvienas ieškos savo pozicijos skirtinguose diskurso kampuose, kol liks tik dvi pozicijos. Skubėkite užsiimti vietas. Kas ne su mumis, tas prieš mus.
Štai ko siekiama: totalaus tautos supriešinimo jos pačios viduje. Nereikės priešo, kai jį atrasime šalia savęs.
Pamenate V. Landsbergio kalbą viename renginyje – tada jis kreipėsi į Lietuvos šaulius kviesdamas kautis su vidiniu priešu, jei iškils būtinybė? Panašu, kad greitai to prisireiks. Šauly, ar atsuksi savo ginklą į taip nekenčiamą tautietį?
Neįsivaizduoju nacionalizmo be religijos. Mūsų pokario partizanai, kol turėjo moralinių autoritetų tarp vadų, lankėsi mišiose ir naktimis eidavo išpažinties. Tai tam, kad priimdami sunkų sprendimą žinotų, kad yra visa matančio Dievo akivaizdoje, ir gerai pasvertų savo sprendimų pasekmes.
Ar šiandienos karys ieškodamas „vatos“ ir vakare nusiplovęs kruvinas rankas eis išpažinties? Juokingas klausimas, į kurį kiekvienas žinome atsakymą. Nacionalizmas be krikščionybės yra tik programa, galutinai dehumanizuojanti individą.
Aš negaliu laikyti savo tautiečio, kaimyno, draugo priešu vien todėl, kad jis turi kitokį požiūrį.
Jei ponams norėjosi, kad jaunas žmogus būtų kitoks, reikėjo prieš 35 metus priimti tinkamus sprendimus ir tautą vesti kitu keliu. Stiprinti patriotinį auklėjimą, istorijos dėstymą, ugdyti atsakingą jauną žmogų. Bet pasielgta priešingai.
Tautos gyvybinės galios išbalansuotos ir yra arti sunaikinimo, o dabar dar raginama ieškoti priešų šalies viduje. Galimai atėjo laikas prisidengiant patriotizmo vėliava sunaikinti lietuvybę iš pašaknų, kad tauta niekada nebeprisikeltų.
Pastaruoju metu į Lietuvą privažiavo asmenų, kurie prieš naivius lietuviukus dedasi dideliais Lietuvos gynėjais ir patriotais. Iš tikro šie žmonės nieko bendra neturi su mūsų kraštu ir mūsų tauta, bet aiškina mums, kas mūsų draugas ir mūsų priešas, ką mes turime daryti atėjus TAI dienai, ką reikės likviduoti atėjus X valandai.
Šiandien neatsakingi valdžios ir visuomenės asmenys kursto išdavikų ieškojimo isteriją ir augina didžiulę bombą, kuri be jokio karo gali išsprogdinti Lietuvą.
Tai populiari technologija – norint supriešinti tautą tarpusavyje ir paskandinti visuomenę chaose, kada pirmiausia reikia nustatyti priešą ir jį dehumanizuoti. Kaip meistriškai nekenčiamas rusas bus pakeistas lietuviu išplečiant „vatniko“ apibrėžimą, galima stebėti dabar.
Kam bus suteikta ta neklystančio autoriteto teisė nustatyti, kas yra „vatnikas“, o kas ne? Be jokios abejonės, tiems, kurie garsiau šaukia, riebiau keikiasi ir vartoja daug kitos necenzūrinės leksikos.
Kyla dėsningas klausimas: kam ši teritorija pažadėta, kad dalis lietuvių išgąsdinti paliks savo tėvų žemę, o kiti draugiškai kibs į atlapus vieni kitiems?
Skaldyk ir valdyk, sena kaip pasaulis žmonių supriešinimo ir valdymo technologija, niekur nedingo. Ji grįžo ir parodė savo dantis.
Būkime budrūs ir vieningi. Tai mūsų tėvų žemė, tai mūsų valstybė, ir mes dar už ją pakovosime.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
425
Čia kažkiek ir apie Sinicą.
Ačiū už straipsnį.
Teisingai, manau, straipsnyje yra sugretinta komunistinės Kinijos ir Rusijos bei mūsų šių dienų situacijos.
Kalbant apie mūsų dienų švabodavosomasonų bandomą sukurti visuomenės sistemą yra intuityvus noras gretinti ją su teroristiniu, totalitariniu bolševizmu todė, nes tiek bolševizmas tiek švabinis neokomunizmas yra vaisiai to paties medžio.
Švabinis neokomunizmas yra paėmęs už pagrindą išbandytus istorinius pasaulinius, labiausiai nusiklastamus, daugiausiai žmonių pražudžiusius režimus – komunizmą bei fašizmą – ir jų bazėje bando sukurti savo totalitarinį neokomunistinį režimą.
Todėl nėra atsitiktinumas tas faktas, kad švabodavosomasonai ir jų statytiniai naudoja ne tik didžiausių pasaulinių nusikaltėlių Stalino ir Hitlerio metodus, bet netgi aklai kopijuoja jų naudotas frazes.
Priminsiu, kad Stalinas, norėdamas susidoroti su opozicija ir visais jam neįtikusiais, prieš tai ją apkaltindavo esant liaudies priešais ir užsienio spec. tarnybų agentais. Lygiai tuos pačius veiksmus matome darant ir švabomasonus bei jų statytinius – visa opozicija bei visi neįtinkantieji švabomasonams yra apšaukiami esantys užsienio valstybės agentais, penktąja kolona.
Lygiai kaip Stalino bolševikai apšaukę mūsų tėvus ir senelius esant užsienio valstybių agentais, juos po to gyvūliniais vagonais trėmė į Sibirą, panašiai siūlo elgtis ir šių dienų švabiniai neokomunistai – kviečia susidoroti su opozicija ir tais žmonėmis, kurie teisingai bei argumentuotai kritikuoja mūsų valdančiuosius bei juos valdančiuosius.
Kaip Stalino laikais, taip ir mūsų laikais susidorojimui ieškoma degradų, žmonių be vertybių. Kaip Stalino laikais tokių atsirado tarp girtų matrosų, taip ir mūsų laikais tokių atsiranda, kaip buvo rašoma Algimanto Rusteikos straipsnyje, tarp personaline armija paverstoje šaulių sąjungoje, kurioje jau garsiai išreiškiami šūkiai susidoroti su neįtinkančiaisiais panaudojant kastuvėlius, nes kulkų jiems yra gaila.
Lietuva yra teisinė valstybė ir masiniam smurtui bei susidorojimui kviečiantieji šaulių sąjungos matrosai bei petrėnai su zingeriais, turi atsakyti pagal visą įstatymo griežtumą.
Keista, kad tokių padugnių už kvietimą smurtui ir susidorojimui nestabdo ir nebaudžia mūsų teisėsauga, bet atvirkščiai – aukščiausi valstybės pareigūnai G.Nausėda ir S.Skvernelis įsijungia į šį chorą, stalinistiniu stiliumi apkaltindami seime opozicijoje dirbančius žmones esant užsienio valstybių agentais ir penktąja kolona. Šis opozicijos šmeižimas iš aukščiausių Valstybės pareigūnų yra manau kaip pritarimo ženklas bolševikiniams šaulių sąjungos matrosams, įpilantis alyvos į įvairių degradų neapykantos ugnį.
Lietuva yra teisinė valstybė ir už opozicijos šmeižimą, tuo sukeldami degradavusių elementų neapykantą ir galimai grėsmę, turi atsakyti taip pat ir aukščiausi valstybės pareigūnai.
Akivaizdu, kad tie degradai matrosai, kurie buvo panaudoti žmonių terorizavimui ir žudymui Rusijoje revoliucijos metu, nežinojo kas stovi už jų vadų nugaros, nežinojo, kas finansuoja jų revoliuciją. Nors Leninas ir jo revoliucija buvo finansuojami stambaus vakarų kapitalo, bet šie faktai buvo neprieinami revoliuciniams matrosams. Jie manė atliekantys šventą darbą, ginantys darbo žmones nuo priešų kapitalistų. O tiesa yra ta, kad matrosai buvo tų priešų kapitalistų įrankis įvedant terorą šalyje, kuris buvo reikalingas siekiant perkrauti tos šalies visuomenę įvedant joje komunistinę diktatūrą.
Tokia pati situacija manau yra ir mūsų dienomis.
Tie šaulių sąjungos matrosai, kurie siūlosi žmonėms kapoti galvas kastuvėliais, nes šovinių jiems yra pernelyg gaila, taip pat matomai manosi atliekantys šventą tėvynės apsaugos pareigą. Jie mano, kad gina tėvynę nuo priešų, kurie nori iš jų tėvynės atimti laisvę, nepriklausomybę ir ją sunaikinti.
Bet jie pamiršo pasidomėti ir sužinoti, kad tie patys žmonės, kurie juos lenininiu-stalinistiniu metodu stumia griebtis teroro prieš Lietuvos žmones ir valdantiesiems kritiką išsakančiai opozicijai, patys tą mūsų Tėvynės laivę ir nepriklausomybę atidavė (ar pardavė?) praeitos kadencijos Europarlamente nubalsavę už tai, kad Lietuva perleistų visas savo svarbiausias sritis valdyti Briuseliui. Tie veikėjai, konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai, kurie stovi už šaulių sąjungos nugarų, patys pritarė Lietuvos kaip valstybės panaikinimo planams ir Europarlamente balsavo už tai, kad šie planai būtų įgyvendinti.
Įkelsiu Lietuvos Europarlamento delegatų balsavimus pavardėmis, kuriais buvo daugumoje pritarta Europos federalizacijos projektui, siekiant sprendimų priėmimo galias uzurpuoti iš visų nepriklausomų Europos valstybių ir perduoti jas Briuseliui.
Už tai, kad Lietuva perduotų Briuseliui valdyti savo svarbiausias sritis balsavo Juknevičienė, Blinkevičiūtė, Olekas, Maldeikienė, Auštrevičius, Ropė. Tyliu pritarimu susilaikydami pritarė Kubilius ir Mažylis.
Grėsmė Lietuvai yra ne tik iš Rusijos pusės (kuri yra dar gana tolima ir nežinia ar kada nors bus), bet žymiai didesnė ir pavojingesnė grėsmė yra iš Briuselio, kuri yra jau čia pat. Esu įsitikinęs, kad tie žmonės, kurie nuolat eskaluoja Rusijos grėsmę ją nuolat akcentuodami, daro tai tikslingai. Jie manau siekia, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo daug artimesnio ir realesnio pavojaus, kuris ateina iš davosošvabomasonų iškreiptos ideologijos užvaldyto Briuselio.
Vien tas faktas, kad apie mūsų delegatų tokius be galo svarbius balsavimus Briuselyje mes nieko nežinome, negirdime jokioje žiniasklaidoje, parodo, kad mumis yra manipuliuojama, mums pateikiant tik tą informaciją, kuri yra naudinga mūsų valdantiesiems ir juos valdantiesiems.
Šaulių sąjungos narių siekis ginti Tėvynę iš principo yra teisingas, tik bjaurus yra tų veikėjų, kuriuos tiesiai šviesiai manau galime vadinti Tėvynės išdavikais, kurie patys savo nepriklausomybę yra pasiruošę atiduoti (arba parduoti?), bandymas masinės propagandos melu ir manipuliacijomis, savo Tėvynę siekiančius ginti karius panaudoti terorui prieš taikius Lietuvos žmones bei juos kritikuojančią opoziciją, kaip tai buvo padaryta su girtais matrosais komunistinėje Rusijoje.
Mane šokiravo šiame straipsnyje užfiksuoti E.Zingerio pasisakymai apie tai, kad nepritariančius valdančiųjų vykdomam neteisingumui reikia deportuoti, izoliuoti arba įvedus karinę padėtį likviduoti jau dabar.
Prisiminus, kad E.Zingerio berods tėvas buvo tų tarybinių struktūrų veikėjas, kurios šaudė lietuvius ir gabeno juos vagonais į Sibirą, tokie sadistiniai jo sūnaus pasisakymai parodo, kad obuolys nuo obels netoli nurieda.
Zingerio pasisakymai – tai ta pati, Kaniūkų kaimą su visais vaikais ir moterimis sunaikinusių tarybinių partizanų, dvasia.
Po Zingerio pasisakymų kyla klausimas – o kokia yra kitų žydų pozicija šiuo klausimu, ar yra tarp kitų žydų normalių žmonių, kurie manytų, kad yra nenormalus Zingerio kgbistinis-teroristinis kvietimas naikinti opoziciją, ar dauguma jų mano, kad tai normali praktika.
Kol kas iš Lietuvos žydų pusės girdime tik tokių veikėjų kaip E.Zingeris ir F.Kukliansky pasisakymus. Ar šie veikėjai atstovauja tik savo pačių ar visų Lietuvos žydų požiūrį?
Lauksime teisėsaugos super vgriežtų ir teisingų veiksmų E.Zingerio ir kitų žudynes propaguojančių veikėjų (Kasčiūno) atžvilgiu.
Yra tų pektakoloninkų, o kaip be jų? Teks prisitaikyti, teks neutralizuoti jei tik susiklostys nepalanki tarptautinė ir vidinė padėtis… Gal autorius tikisi, kad rusų tankistų niekas nesutiks su gėlėmis čia Lietuvoje??? Tikrai tokių atsiras ir štai jums vatnikai….
Tarybiniais laikais buvo anekdotas: „Armėnų radijo klausia – ar bus pasaulinis karas? – Karo nebus. Bus tokia kova už taiką, kad akmens ant akmens neliks.”
Anekdotas virsta realybe.