infa.lt

Foto: Carl Court / Reuters, File Photo / Reuters

JAV pasiūlė Starmerio „norinčiųjų koalicijai“ saugumo garantijas, praneša britų „The Telegraph“ leidinys. Europos ir Didžiosios Britanijos kariai Ukrainoje gaus žvalgybos ir logistinę pagalbą iš JAV.

Po JAV specialiojo pasiuntinio ir V. Putino derybų, Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad taikos susitarimas yra „visai arti“.

Laikraštis „The Telegraph“ sužinojo, kad JAV privačiai pasiūlė sero Keiro Starmerio „norinčiųjų koalicijai“ suteikti saugumo garantijas. JAV pareigūnai sutiko teikti žvalgybos ir logistinę pagalbą britų ir Europos kariams, remiantiems Ukrainos taikos susitarimą sausumoje, ore ir jūroje.

Po JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Stivo Vitkofo (Steve Witkoff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo, Donaldas Trumpas sakė, kad taikos susitarimas yra „visai arti“.

Šis posūkis Dauningo gatvės derybose buvo laikomas reikšmingu proveržiu. Ministras Pirmininkas du mėnesius prašė D. Trampo šių garantijų. Pagrindinis viso šio siekio gyvybingumo klausimas – ar JAV įsikiš, jei Vakarų kariai būtų užpulti Rusijos, – lieka neatsakytas.

K.Starmeris, D. Trampas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį išvyko į Romą į popiežiaus laidotuves.

Penktadienį Donaldas Trampas sakė: „Manau, kad Rusija ir Ukraina juda į priekį“. Jis pridūrė: „Manau, kad esame gana arti. Nėra jokio galutinio termino. Aš tik noriu, kad tai būtų padaryta kuo greičiau”.

Jo optimistinis pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Kremlius apkaltino Ukrainą organizavus automobilio susprogdinimą netoli Maskvos, per kurį žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Jaroslavas Moskalikas.

K.Starmeris ir E. Macronas bando prastumti pasiūlymą dėl „norinčiųjų koalicijos“, pagal kurią Europos sąjungininkai atsiųstų kariškių kontingentą, kuris vykdytų taikos susitarimą. Daugiau nei 30 šalių išreiškė paramą, nors tik kelios iš jų viešai kalbėjo apie karių siuntimą į Ukrainą.

Esminis klausimas buvo Vašingtono sutikimas, kaip teigia britų atstovai, suteikti pajėgoms „saugumo garantijas“ arba „paramą“. Europos lyderiai supranta, kad D. Trampas nenori siųsti karių, tačiau primygtinai teigia, kad JAV parama yra būtina, kad atgrasymas veiktų.

Visais atžvilgiais D. Trampas nuosekliai atmetė raginimus suteikti saugumo garantijas. Jis teigė, kad JAV retųjų žemių mineralų kompanijų buvimas Ukrainoje savaime sustabdys Rusiją nuo puolimo.

Tačiau „The Telegraph“ sužinojo, kad pastarosiomis savaitėmis privačiuose pokalbiuose JAV derybininkai aiškiai leido suprasti, kad yra pasirengę suteikti Vakarų pajėgoms paramą ir pagalbą.

Kartu su kitomis pagalbos formomis aptariamas dalijimasis žvalgybos informacija – istorinių JAV ir JK „ypatingų santykių“ pagrindas. Kitas klausimas – logistinė parama. Europos lėktuvams, karo laivams ir kariams sausumoje reikės tiekimo linijų ir pagalbos, kad suprastų Rusijos manevrus Ukrainoje ir už jos ribų.

Ketvirtadienį dienraščio „The Telegraph“ paklausta, ar D. Trampas pasiūlė saugumo garantijų, Ministras Pirmininkas užsiminė apie užkulisinę pažangą. Keiras Starmeris sakė: „Vyksta diskusijos, ir, kaip žinote, jis ne kartą sakė, kad mus rems. Ir aš aiškiai pasakiau, kad tai yra svarbus elementas to, ką turime padaryti“.

Niekas nėra galutinai išspręsta, o derybos dėl taikos susitarimo tęsiasi. Visų pirma Ukraina ir jos sąjungininkės reikalauja, kad nebūtų oficialiai pripažintas Rusijos suverenitetas Krymui.

Aukšto rango Didžiosios Britanijos pareigūnai pabrėžė, kad sunku nuspėti, kokią poziciją galiausiai užims D. Trampas ir kada tai įvyks. Kol kas D. Trampas susilaikė nuo tiesioginių pažadų, kad Vašingtonas ateis į pagalbą Europos sąjungininkams, jei juos užpultų Rusijos pajėgos, tuo pat metu palaikydamas taiką Ukrainoje.

Paklaustas apie tai per Keiro Starmerio vizitą Vašingtone vasario mėnesį, D. Trampas pajuokavo atsakydamas, kad Jungtinė Karalystė yra pakankamai stipri, kad pati galėtų pasipriešinti Rusijai.

„Norinčiųjų koalicijos“ operatyvinės diskusijos skirstomos į keturias karinės veiklos sritis – „dangų“, „jūrą“, ‚sausumą‘ ir „atstatymą“. Pirmasis ir antrasis punktai reiškia, kad Europos sąjungininkai tam tikra forma kontroliuos oro erdvę virš Ukrainos ir Juodąją jūrą, siekdami užtikrinti, kad Rusija nepažeistų taikos sąlygų.

Trečiasis punktas susijęs su sausumos kontingentu Ukrainoje. K.Starmeris ir E. Macronas viešai prabilo apie šią galimybę, nors ji gerokai išeina už jų dabartinio dalyvavimo konflikte ribų.

Taip pat tikimasi, kad Ukrainos karių mokymas pagal britų operaciją „Interflex“ iš Jungtinės Karalystės persikels į Vakarų Ukrainą. Taip pat svarstomas tolesnis britų karių siuntimas, neapsiribojant šiuo ribotu dalyvavimu, teigė šaltiniai Londone.

Laukiama, kad po taikos susitarimo Ukrainos kariai, o ne Vakarų pajėgos, bus fronto linijoje su Rusija. Vakarų karių dislokavimas atokiau nuo ginčijamos sienos sumažintų NATO įsitraukimo į konfliktą tikimybę. Ukraina nėra NATO narė, priešingai nei Didžioji Britanija, Prancūzija ir kelios kitos Europos sąjungininkės.

Penktadienį Didžiosios Britanijos pareigūnai stengėsi paneigti spėliones, kad planai dislokuoti karius Ukrainoje buvo sumažinti, palyginti su pirminiais planais.

Gynybos ministerijos „nepasitikėjimas“

Vienas šaltinis Whitehall’e (gatvė Londono centre, kurios pavadinimas tapo Didžiosios Britanijos vyriausybės pavadinimo sinonimu) pažymėjo, kad Prancūzija metų pradžioje teikė pasiūlymus, dėl kurių buvo išpūsti lūkesčiai.

„Nenoromis pasakėme: Na, pirmyn”, – sakė šaltinis apie pirminius Prancūzijos planus. – Tačiau šiuo klausimu būta tam tikro nenoro. Ir tai sklido iš Gynybos ministerijos”.

Ketvirtoji koalicijos planų sritis – „atstatymas“ – susijusi su Ukrainos kariuomene, daugelio laikomų mirtiniausiomis kovinėmis pajėgomis Europoje, nuolatinio kovinio pajėgumo išlaikymu. Kai kurie Dauningo gatvės atstovai mano, kad tai yra esminis elementas siekiant atgrasyti Rusiją nuo dar vienos invazijos.

Dar neaišku, ar po paliaubų Europos sąjungininkai galės toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai ir ar JAV pritars ginklų pardavimui Kijevui. Šis klausimas nėra išspręstas.

Pagal britų planus visai nebūtina, kad šie keturi elementai vyktų vienu metu. Labiausiai tikėtina, kad iš karto po susitarimo dėl paliaubų Ukrainos kariai atgrasymo priemones teiks vieni, o koalicija prie jų prisijungs vėliau. Laikui bėgant gali prisidėti ir Europos lėktuvų, laivų ir kontingentų ant žemės parama.

Tačiau kyla vidaus politinių problemų, susijusių su bandymu įtikinti visuomenę, kad bet koks Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas yra pageidautinas.

Tuo tarpu konservatorių lyderė Kemi Badenok paragino atsargiai siųsti karius į Ukrainą. Ji pareiškė: „Teikdami paramą turime elgtis itin atsargiai. Turėtume tai daryti kartu su Jungtinėmis Valstijomis”.