infa.lt

Banksy. Dover, England. foto @banksy Instagram

Visos, išskyrus Vengriją, karštai parėmė Ukrainą, bet ne pinigais.

Briuselyje vyko ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame buvo bandoma susitarti dėl išsamių taisyklių, kaip ES paversti savarankiška karine supergalia, ir, antra, rasti pinigų tiek savo pačių apginklavimui, tiek Kijevui paremti.

Dėl to valstybės narės nesugebėjo susitarti net dėl 5 mlrd. eurų karinės pagalbos Kijevui skyrimo. Tačiau jos negailėjo dosnios žodinės paramos Ukrainai, nors ir be Vengrijos.

Per pastaruosius porą mėnesių ES vadovų susitikimai tapo beveik įprastu renginiu, kurio prioritetinės temos jau žinomos iš anksto: didesnės išlaidos gynybai ir parama Ukrainai, atsižvelgiant į sparčiai mažėjantį JAV suinteresuotumą padėti Kijevui ir remti Europą saugumo srityje.

Kartu su tuo, kovo 20 d. aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, migracijos klausimai ir įvairūs ekonominiai aspektai.

Atsižvelgdamas į tai, kad ES vadovai jau ne kartą yra aptarę daug klausimų, dėl kurių jiems nepavyko iki galo susitarti, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa iš anksto apsidraudė, įspėdamas, kad šį kartą ES valstybių ir vyriausybių vadovams beveik neabejotinai teks Briuselyje pasilikti dvi dienas.

Galiausiai viskas baigėsi per vieną dieną – kovo 20 d., tačiau aukščiausiojo lygio susitikimas truko beveik iki vidurnakčio.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Komisija pritarė fiskalinių taisyklių sušvelninimui, leidžiančiam šalims gynybai skirti pinigų daugiau nei anksčiau nustatytos ribos, uždegė žalią šviesą naujam 150 mlrd. eurų vertės finansiniam mechanizmui sukurti – paskoloms bendriems pirkimams gynybos ir saugumo srityje, taip pat pritarė idėjai, kad ES šalys turėtų persiginkluoti pasikliaudamos Europos (t. y. pagal nutylėjimą ne Amerikos) ginklų gamintojais.

Visoms šioms idėjoms labai pritarė valstybės narės, tačiau jų nuomonės išsiskyrė dėl detalių. Pavyzdžiui, Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė, kad Briuselio gynybos planas galėtų būti dar ambicingesnis, ir siūlė apsvarstyti idėją dėl dotacijų ES valstybėms narėms, kad jos galėtų spręsti dėl investicijų į gynybą.

Savo ruožtu Ispanijos Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas pasiūlė į „išlaidų gynybai“ kategoriją įtraukti klimato kaitą ir kibernetinį saugumą. O jo kolega iš Nyderlandų Dickas Schoofas, pažymėjęs, kad neketina kliudyti planams didinti gynybos išlaidas, iš karto įspėjo, kad „labai svarbu tvari skola ir finansinė sveikata“, todėl Nyderlandai nepritars euroobligacijų emisijai.

Tokiomis aplinkybėmis praėjusį ketvirtadienį nepavyko padėti galutinio taško klausime, kokiomis sąlygomis finansuoti ambicingą bloko ginklavimosi planą.

Taip pat kilo nesutarimai dėl kitos idėjos, kurią ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas tikėjosi patvirtinti šiame aukščiausiojo lygio susitikime – susitarti dėl 40 mlrd. eurų karinės pagalbos Kijevui šiais metais.

Šios savaitės pradžioje K. Kallas teigė, kad šis planas turi platų politinį palaikymą. Tačiau savaitės viduryje jau tapo aišku, kad daugelis ES šalių jam nepritarė.

Net ne Vengrija, kuri nuo pat pradžių neketino prisidėti prie Kijevo poreikių tenkinimo, o Prancūzija ir Italija, kurios nesutiko su idėja įmokas į savanorišką fondą Ukrainai skirstyti pagal bendrąsias nacionalines pajamas. Ispanija ir Portugalija taip pat nepritarė.

Dėl to iki ketvirtadienio Kaja Kallas buvo priversta smarkiai nuleisti lūkesčių kartelę. „Realistiškas planas būtų skirti 5 mlrd. eurų amunicijai, ir būtent prie to mes dirbame“, – sakė ji žurnalistams eidama į susitikimą su ES vadovais.

Tačiau galiausiai Prancūzija ir Italija užblokavo ir šiuos 5 mlrd. eurų, ES skiriamus 2 mln. artilerijos sviedinių Ukrainai 2025 m. pirkti. Italija, pasak „Bloomberg“ šaltinių, pareikalavo „daugiau techninių ir finansinių detalių“.

Prancūzijos valdžios institucijos atsisakė komentuoti šią informaciją. Tačiau tuo pat metu Eliziejaus rūmų vadovas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad kovo 27 d. Paryžiuje įvyks dar vienas „norinčiųjų koalicijos“ aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas padėti Kijevui.

Šis nedėkingas rezultatas nesutrukdė Europos vadovams toliau užtikrinti Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, kuris kovo 20 d. buvo atvykęs į Oslą ir prisijungė prie jų vaizdo ryšiu, apie nuolatinę Europos paramą.

Visų pirma, Europa palaikė Kijevo skeptišką požiūrį į Rusijos ir JAV paliaubų susitarimus. „Vyravo bendra nuomonė, kad šiuo metu nevyksta jokios tikros derybos“, – sakė ES pareigūnas.

Baigiamajame pareiškime dėl Ukrainos, kuriame vėlgi nebuvo Vengrijos Ministro Pirmininko Viktoro Orbano parašo, ES dar kartą patvirtino „nuolatinę ir neabejotiną paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“ ir įsipareigojo „toliau teikti Ukrainai reguliarią ir nuspėjamą finansinę paramą“.

Prieš dvi savaites vykusiame neeiliniame ES aukščiausiojo lygio susitikime, kai V. Orbanas atsisakė pritarti bendram pareiškimui dėl Ukrainos ir 26 vadovai turėjo jį pasirašyti be Budapešto, tai tapo savotiška force majeure aplinkybe.

Šį kartą 26 vadovai iš anksto susitarė visai neįtraukti Vengrijos, faktiškai įteisindami jos teisę būti PRIEŠ likusią ES dalį.

„Atrodo, kad tai yra naujas standartas“, – leidiniui „Politico“ sakė vienas aukšto rango diplomatas ir pridūrė, kad geriau turėti stipresnį tekstą, kuriam pritaria 26 šalys, nei 27 šalių vienbalsiai priimtą tekstą, bet su silpnomis formuluotėmis.

Tuo pačiu metu Briuselis, atrodo, atsisakė anksčiau dažnai išsakytos minties bausti Vengriją sustabdant jos balsavimo teises (tokia galimybė numatyta ES sutarties 7 straipsnio 2 dalyje).

Iš dalies dėl Slovakijos, kurios ministras pirmininkas Robertas Fico šią savaitę priminė, kad Bratislava „niekada nesutiks su jokiomis sankcijomis, kurias kas nors norėtų taikyti Vengrijai dėl jos suverenios pozicijos“.

Ir iš dalies dėl to, kad nesukeltų dar didesnio įspūdžio, jog ES trūksta vienybės. Tačiau dabartinis aukščiausiojo lygio susitikimas tokį įspūdį paliko ir be Budapešto „pagalbos“.