infa.lt

Noras išeiti visada gyvena, tik ne visi mato ir išgyvena, ką turi. Už visus laimingesni avinai, nes nieko nereikia galvoti ir už nieką neatsakai.

Iki kol ateis paskersti, šiltame tvarte esi saugus ir pašertas, teisus ir paglostytas, o svarbiausia – nieko nereikia daryti! Kaip jaukiai jie baksnoja šlapiomis nosytėmis šeimininką!

O jei kas prabyla apie gyvenimą už tvarto – tą apspjaudo ir apkandžioja, nes avinams labai patinka, kada pažemintas kitas, ypač tas, kuris pasako, ko jiems tikrai reikia. Tada jaučiasi dar teisesni.

Kasdien po pašėrimo ateina palaiminga baimė laisvai kalbėti ar net galvoti. Kasdien riba plečiama, peržengiama, laimė aptvare dar labiau priartėja ir prasideda negrįžtamumas.

Avinui valdžia viskas, jos dėmesio niekada nepakanka. Nori visada patikti ir įtikti, karštai pritaria viskam, ką sako ir daro šeimininkai.

Būti tokiu kaip visi – viduje tyliai burzgiantis variklis. Avinas labai pavydi ir bijo, kad tik kiti nesielgtų pagal sąžinę ir įsitikinimus. Nes tai sugriautų visą gyvenimo teisumą.

Avinas niekada negalvoja kitaip ir veikiai nustoja galvojęs, tik minta žaliuoju silosu smegenims. Nes kitaip negalima galvoti, kad pasaulis nesusprogtų.

Avinas yra laisviausias istorijoje, jis susijaudinęs laukia naujų draudimų, bausmių ir nelaisvių. Itin mėgsta mokyti teisingai bliauti tuos, kurie išėjo už aptvaro.

Savo buką avinystę maskuoja kova už visokiausias laisves, nes avinas visada kovotojas, drąsus net vyresnybės akivaizdoje, nemanykit! Kol tikrai neprireikia.

Išėjusieji už aptvaro ima sakyti kas avinams nepatiks, nes tikra laisvė visada atsakomybė ir veikimas. Bet kam avinui tiesa – jam reikia teisumo neveikime, pašaro. Patelės, tvarto šilumos, ėdesio ir grandinių.

Už tvarto daugiausia vieniši, o avinai buriasi į gaujas ir neapkenčia išėjusiųjų, jiems prie ausų prisegti spalvoti šeimininko ženklai ir vėliavos kokios reikia.

Ir jų veikimo rezultatas visada priešingas šūkiams. Avinai minta savo nelaisve ir išėjusiųjų laisve.

Tą netikrumą jiems sunku atpažinti, nes patys savimi netiki ir save apgaudinėja. Daro tik tai, kas apsimoka, dalinasi džiugiais optimizmais ir šeimininkų dėmesio prieš kirpimą susilaukę naktimis nemiega iš laimės.

Avinai visada arenose rodo nykščiais žemyn, kad tik šeimininkas patapšnotų. Kiekvieną su džiaugsmu prikals, jei reikės ką nors daryti.

Jie myli savo tvartą net kai ateina juos išvesti į skerdyklą. Ir kasdien bliaudami apie visas laisves viską padarys, kad nei vienos nebūtų.

Štai ir vėl mūsų vilties rytas, kai kadaise pabandėme atgauti save ir sugrįžti į mums pažadėtą žemę. Kodėl nepastebėjome, kada traukinys nuvažiavo kitais bėgiais?

Nes buvome jauni, buvo gera gyventi meilėje, rūpintis savo vaikais? Dar noriu galvoti, kad kada nors pamatysiu tiesoje išeinančią į šviesą mano Tautą.

Kad visi, kurie išėjome už aptvaro, suprasime, kas esame, kur esame ir kas gali atsitikti.

Rašau tą šiandien todėl, kad skauda.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.