infa.lt

Europos lyderiai ketvirtadienį pritarė planams skirti daugiau lėšų gynybai ir toliau palaikyti Ukrainą.

Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas gynybos klausimais Briuselyje vyko baiminantis, kad Rusija, padrąsinta karo Ukrainoje, kitą kartą gali užpulti kurią nors ES šalį ir kad Europa nebegali pasikliauti JAV pagalba, rašo „Reuters“ agentūra.

„Šiandien parodėme, kad Europos Sąjunga priima iššūkį, kuria gynybos Europą ir stovi petys į petį su Ukraina“, – žurnalistams sakė susitikimo pirmininkas Antonio Costa.

ES vadovai pasveikino šią savaitę Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus suteikti jiems fiskalinio lankstumo gynybos išlaidų srityje ir bendrai pasiskolinti iki 150 mlrd. eurų (160 mlrd. JAV dolerių), kad būtų galima šiuos pinigus skolinti ES šalių vyriausybėms jų karinėms reikmėms.

Bendrame pareiškime, dėl kurio susitarė visos 27 valstybės narės, vadovai paragino savo ministrus skubiai išsamiai išnagrinėti šiuos pasiūlymus.

„Europa turi priimti šį iššūkį, šias ginklavimosi varžybas. Ir ji turi jas laimėti“, – pareiškė Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas specialiame gynybos aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

„Visa Europa tikrai pajėgi laimėti bet kokią karinę, finansinę ir ekonominę konfrontaciją su Rusija – mes paprasčiausiai esame stipresni“, – teigė D. Tuskas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį Prancūzijos rinkėjams pareiškęs, kad Rusija kelia grėsmę Prancūzijai ir Europai, sakė, kad visa tai tėra pirmas žingsnis.
„Kad ir kas nutiktų Ukrainoje, turime kurti autonominius gynybos pajėgumus Europoje“, – sakė jis po ES aukščiausiojo lygio susitikimo.

PARAMA UKRAINAI

ES vadovai taip pat išreiškė paramą Ukrainai, tačiau dėl šio pareiškimo buvo susitarta be Vengrijos lyderio Viktoro Orbano, Donaldo Trampo (Donald Trump) sąjungininko, kuris taip pat palaiko ryšius su Maskva.

Savo pareiškime kiti 26 ES vadovai pabrėžė, kad derybos dėl Ukrainos negali vykti be Ukrainos, ir pažadėjo toliau teikti jai pagalbą, kaip teigiama naujausiame pareiškimo projekte.

„Esame čia tam, kad apgintume Ukrainą“, – sakė Kosta, kai jis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, abu plačiai šypsodamiesi, šiltai pasveikino Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį aukščiausiojo lygio susitikime, o tai buvo ryškus kontrastas praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete įvykusiam D. Trumpo ir V. Zelenskio susirėmimui.

Tačiau dešimtmečius trukusi priklausomybė nuo JAV apsaugos, nesutarimai dėl finansavimo ir dėl to, kaip Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonės galėtų būti panaudotos Europai, parodė, kaip sunku ES bus užpildyti tuštumą, kurią paliko Vašingtonas, įšaldęs karinę pagalbą Ukrainai.

NATO duomenimis, Vašingtonas pernai Ukrainai suteikė daugiau kaip 40% karinės pagalbos, kurios dalies Europa negalėtų lengvai pakeisti. Kai kurie vadovai vis dar puoselėjo viltį, bent jau viešai, kad Vašingtoną pavyks įkalbėti sugrįžti.

„Turime šaltai ir protingai užtikrinti, kad JAV parama būtų garantuota ir ateinančiais mėnesiais ir metais, nes Ukraina taip pat yra priklausoma nuo jų paramos savo gynybai“, – sakė kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

E. Macronas teigė, kad lyderiai pritarė V. Zelenskio raginimui palaikyti Rusijos ir Ukrainos pajėgų paliaubų ore ir jūroje idėją. V. Zelenskis ES vadovams sakė, kad tokios paliaubos būtų galimybė patikrinti Maskvos valią nutraukti trejus metus trunkančią invaziją.

BRANDUOLINIS ATGRASYMAS?

Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę išplėsti savo branduolinio arsenalo teikiamą apsaugą Europos partnerėms, taip parodydamas, kad padėtis šiuo metu yra labai rimta.

Tai sulaukė atsargiai teigiamų reakcijų. Kai kurie, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sakė, kad toks „branduolinis skėtis pasitarnautų kaip tikrai labai rimtas atgrasymas Rusijos atžvilgiu“.

Lenkija teigė, kad šią idėją verta aptarti, o kai kurie, pavyzdžiui, čekai, pabrėžė, kad būtina išlaikyti JAV dalyvavimą.

Donaldas Trampas yra sakęs, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. Ketvirtadienį jis suabejojo savo noru ginti Vašingtono sąjungininkes NATO, sakydamas, kad to nedarys, jei jos nepakankamai moka už savo gynybą.

Jo sprendimas pereiti nuo tvirtos JAV paramos Ukrainai prie taikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu smarkiai suneramino europiečius, kurie Rusiją laiko didžiausia grėsme.

Pabrėždamos susirūpinimo lygį, partijos, siekiančios suformuoti kitą Vokietijos vyriausybę, antradienį susitarė panaikinti konstitucinius skolinimosi apribojimus gynybos išlaidoms finansuoti.

Kitur Europoje: Norvegija šiais metais daugiau nei dvigubai padidins savo finansinį įsipareigojimą Ukrainai, kartu padidindama savo gynybos išlaidas, sakė ministras pirmininkas.