infa.lt

Gruzijos parlamento pirmininkas, Šalva Papuašvilis | „Twitter” nuotr.

Gruzijos (Sakartvelo) valdžia masiškai atėmė opozicijos narių mandatus ir parlamentinę neliečiamybę.

Gruzijos vidaus reikalų ministerija įgijo legitimią teisę suimti daugumą opozicijos lyderių, išrinktų į įstatymų leidžiamąją valdžią 2024 m. spalio 26 d. rinkimuose ir aktyviai dalyvaujančių protesto judėjime.

Vasario 5 d. Gruzijos valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ (GS) vienu metu atėmė 49 opozicijos deputatų mandatus. Formali priežastis buvo jų lapkričio mėnesio kreipimasis į parlamento pirmininką atsisakyti mandatų dėl „pilno rinkimų rezultatų klastojimo“.

Už 49 opozicijos parlamento narių mandatų panaikinimą 150 vietų parlamente balsavo 82 GS atstovai, kuriems reikėjo mažiausiai 76 balsų. Visi šie opozicijos deputatai dar lapkritį kreipėsi į parlamento pirmininką su reikalavimu panaikinti jų mandatus, savo sprendimą motyvuodami „pilnu parlamento rinkimų suklastojimu“.

Savo pareiškimus jie parašė atskirai.

Kartu su mandatais opozicionieriai neteko parlamentinės neliečiamybės.

Tačiau likus kelioms dienoms iki balsavimo parlamente, per „stop akciją“ sostinės Digomio rajone, kai opozicijos pajėgos ir nevyriausybinės organizacijos bandė užblokuoti Rytų-Vakarų greitkelį, strategiškai svarbų visam Pietų Kaukazui, tik parlamentinė neliečiamybė išgelbėjo vieną iš koalicijos „Už permainas“ įkūrėjų Nikanorą Melją nuo suėmimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo.

Jis buvo trumpam sulaikytas, nuvežtas į miesto policijos nuovadą ir ten, anot parlamentaro, sumuštas, tačiau beveik iš karto paleistas.

Dabar Nikanoras Melia ir keli jo kolegos gali tapti kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje dėl bandymo užblokuoti strateginį greitkelį (Gruzijos baudžiamojo kodekso 222 straipsnis).

Antradienį Vidaus reikalų ministerija dėl šio kaltinimo sulaikė aštuonis mitingo Digomyje dalyvius, tarp kurių buvo ir buvęs Tbilisio meras Gigi Ugulava. Jiems gresia iki ketverių metų kalėjimo.

Atėmus trijų opozicinių koalicijų deputatų mandatus, įstatymų leidžiamojoje valdžioje liko tik 12 opozicijos narių: jie buvo išrinkti iš buvusio ministro pirmininko Giorgijaus Gacharijos partijos „Už Gruziją“.

Lapkritį šie 12 žmonių taip pat atsisakė dirbti parlamente, tačiau neatsisakė savo mandatų. Tačiau balandžio arba gegužės mėnesį parlamento dauguma gali pašalinti ir juos, kai šių opozicijos narių boikoto metu praleistų plenarinių posėdžių skaičius pasieks reglamente numatytą ribą.

Tai reiškia, kad atsiras formalus pagrindas atimti parlamento nario mandatą.

Taigi šiandien Gruzijos parlamente liko 101 deputatas. Iš jų 89 atstovauja Bidzinos Ivanišvilio GS ir 12 – ekspremjero Gacharijos partijoms.

Kaip laikraščiui „Kommersant“ paaiškino vienas iš dabartinės konstitucijos autorių Vachtangas Chmaladzė, 89 mandatai leidžia valdančiajai partijai priimti bet kokius įstatymus ir pareikšti pasitikėjimą vyriausybe, nes tokiam sprendimui priimti pakanka paprastos daugumos visų deputatų balsų, t. y. 76 balsų.

„Tačiau Konstituciją jie galės keisti dviem trečdaliais balsų tik tuo atveju, jei pakeitimams pritars partija „Už Gruziją“, – aiškino A. Chmaladzė.

Tuo pat metu, kai iš politinių oponentų atimami mandatai ir parlamentinė neliečiamybė, valdančioji partija sparčiai priima įstatymus, sugriežtinančius sankcijas opozicinio judėjimo aktyvistams ir lyderiams.

Trečiadienį parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė ir iki savaitės pabaigos per likusius du svarstymus planuoja priimti įstatymą dėl arešto termino už administracinio kodekso pažeidimą pailginimo nuo 15 iki 60 dienų.

Tuo pačiu metu bet koks žodinis parlamento nario, ministro ar teisėsaugos atstovo įžeidimas nuo šiol bus kvalifikuojamas kaip sunkus baudžiamasis nusikaltimas. Kartu draudžiama rengti protestus uždarose patalpose. Pavyzdžiui, universitetuose, kuriuose studentai neseniai surengė dešimtis triukšmingų akcijų.

Seimo pirmininkas Š. Papuašvilis, komentuodamas balsavimą parlamente, sakė, kad opozicija „bandė šantažuoti absoliučią daugumą Gruzijos rinkėjų“, kurių, oficialiais VRK duomenimis, 54% balsavo už GS.

„Tačiau į šį šantažą jie sulaukė deramo atsako“, – pabrėžė Šalva Papuašvilis. Jis priminė, kad po 2020 m. rinkimų „situacija buvo panaši“: opozicija taip pat atsisakė dirbti parlamente, tačiau tada GS nebalsavo už tai, kad būtų nutrauktos jos kolegų parlamentinės galios, laikydamiesi „JAV ir ES patarimų“.

Dabar Gruzijos valdžios institucijų santykiai su Vakarais peržengė „negrįžimo tašką“, Briuselis ir Vašingtonas priėmė nemažai griežtų sankcijų, o Tbilisis atsisakė bet kokių derybų su opozicija.

Tuo tarpu Jungtinės nacionalinio judėjimo partijos pirmininkas Tinatinas Bokučava sakė, kad mandatų ir parlamentinės neliečiamybės atėmimas „nieko neišgąsdins, nieko nepakeis“.

Artimiausiomis dienomis Tbilisyje, Batumyje ir kituose Gruzijos miestuose vyks nauji mitingai, kuriuose bus reikalaujama „paleisti 57 politinius kalinius“, surengti šalyje neeilinius parlamento rinkimus ir atnaujinti derybas dėl narystės ES, kurias faktiškai nutraukė „Gruzijos svajonė“.