2025.01.13 14:39
Julius Sasnauskas ir Saulius Skvernelis
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova)
Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjui ir signatarui, Lietuvos Laisvės lygos nariui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui įteikė 2024 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Dėkodamas už apdovanojimą Laisvės premijos laureatas prisiminė rašytojo, visuomenės veikėjo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto žodžius, kuris, dar gyvendamas Stokholme, 1917 metų gale, gavęs kiek paankstintą žinią apie nepriklausomybės paskelbimą pats savęs klausė, kam gi ta laisvė jam reikalinga.
„Atsakymas gražus: „O ar aš žinau?
Tik jaučiu, kad negaliu be jos būti.
Ir mes negalime be jos.
Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis.
Ten yra apdovanojimas, dar viena premija, džiaugsmo vieta.
Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuva buvo kovojama kone penkis dešimtmečius“, − sakė Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
322
o kur Deimante kedyte?
kur Orinta Naruševičiute?
Idomu, ar pranciškonai pritaria pranciškaus laiminamiems ir davosomasonų vykdomiems pasaulio perkrovimo ir pavergimo planams?
Idomu ar pranciškonai pritaria pranciškaus remiamiems ir švabomasonų vykdomiems pasaulio pavergimo projektams, tokiems vakcinų prievarta, masinė imigracija perkeičianti tautų sudėtį, žaliasis kursas, griaunantis ekonomikas, homoseksualių porų laiminimas priešingas Šventojo Rašto vertybėms?
Pranciškonai, kovojusieji už Lietuvos laisvę tuomet 1991-aisiais, ar kovoja jie už laisvę ir šiandien?
tikejosi,kad apdovanotasis sakys tiesa,o ne „ka reikia”!?
Apdovanojo sisteminį Sasnovskio barštį.
Verta prisiminti Sasnausko poziciją dėl Deimantės Kedytės – jis buvo pedofilų pusėje, negynė mergaitės, o puolė ir koneveikė jos gynėjus. Taigi, labai gražiau nuotraukoje žiūrisi šalia pagrindinio Garluavos budelio.
Deimantės Kedytės istorija – tai lakmuso popierėlis, kuris parodo kas yra kas.