infa.lt

Nan Goldin kalbos metu
© Fabian Sommer/dpa

Garsi fotomenininkė, šiuolaikinės fotografijos klasikė Nan Goldin, XX a. septintajame dešimtmetyje fotografavusi Niujorko bohemos gyvenimą, pasmerkė Izraelio veiksmus Artimuosiuose Rytuose ir sukritikavo Vokietiją dėl nežmoniško elgesio su palestiniečių pabėgėliais.

Apie skandalingus įžymybės pareiškimus rašo Vokietijos leidiniai „Spiegel“ ir „Deutsche Welle“.

Lapkričio 22 d., penktadienį, Naujojoje nacionalinėje galerijoje Berlyne buvo atidaryta fotografijų paroda „Tai nesibaigs gerai“.

71 metų Goldin, kuri pagal kilmę yra žydė, savo 14 minučių trukusią kalbą pradėjo tylos minute „aukoms Gazoje, Libane, taip pat Izraelio okupuotose teritorijose nužudytiems civiliams gyventojams atminti“.

„Nusprendžiau pasinaudoti šia paroda kaip platforma išreikšti savo moralinį pasipiktinimą dėl genocido Gazoje ir Libane. Vokietijoje gyvena didžiausia Europoje palestiniečių diaspora. Tačiau jų protestai čia sutinkami su policijos šunimis, deportacija ir stigmatizacija“, – sakė N. Goldin.

„Mano seneliai pabėgo nuo pogromų Rusijoje. Užaugau žinodama apie nacių holokaustą. Tai, ką matau Gazoje, man primena pogromus, nuo kurių pabėgo mano seneliai“, – tęsė ji.

„Ar bijai tai išgirsti, Vokietija? Tai karas prieš vaikus. Sunaikinta visa Palestinos infrastruktūra. Ligoninės, mokyklos, universitetai, bibliotekos. Tai taip pat kultūrinis genocidas. Kodėl to nematai, Vokietija?“ – sakė Goldin, ir pridūrė, kad Izraelio kritikos nereikėtų painioti su antisemitizmu.

Fotografė paliko sceną garsiai skanduojant „Laisva, laisva Palestina“, kas  užgožė vėlesnę galerijos direktoriaus Klauso Biesenbacho kalbą, kurioje jis gynė Izraelio teisę egzistuoti ir teigė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ kruvinu išpuoliu prieš Izraelį.

Vėliau Biesenbachas išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė: galerija atsiriboja nuo protestuotojų pozicijos.

Vokietijos kultūros ministrė Claudia Roth pasmerkė Goldin dėl jos „itin vienpusiškų politinių pažiūrų“ ir pripažino, kad ją „šokiravo tai, kaip žmonės auditorijoje skandavo propalestinietiškus šūkius“.

Berlyno kultūros ministras Joe Cialo apkaltino Goldin vienpusiškumu ir „istorijos nepaisymu“, juolab kad jos kalbos buvo sakomos Berlyne, „mieste, kuriame buvo planuojamas Holokaustas“.