infa.lt

Nauja „Gallup“ instituto apklausa parodė, kad dauguma ukrainiečių nori nutraukti karinį konfliktą su Rusija. Po daugiau nei dvejus metus trukusių kovų 52% apklaustųjų nurodė, kad jie norėtų taikos derybų būdu, o ne tęsti karą, praneša amerikiečių „Responsible Statecraft“ leidinys

Ukrainiečių palaikymas karo tęsimui nuolat mažėjo nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo karinę invaziją. „Gallup“ instituto duomenimis, 2022 m. už karo veiksmų tęsimą pasisakė 73% respondentų, o 2023 m. – jau 63 proc.

Dabar pirmą kartą dauguma apklaustųjų pasisakė už taiką derybų keliu.

Visoje šalyje didžiausia parama tolesnėms kovoms su Rusija buvo užfiksuota Kijeve – 47 proc. Šalies rytuose, Charkovo, Dniepropetrovsko, Donecko ir Zaporožės miestuose, šis rodiklis sumažėjo iki 27 proc. Visuose šalies regionuose šis rodiklis buvo mažesnis nei 50 proc.

Iš daugumos pasisakiusiųjų už karinio konflikto sureguliavimą derybomis 52% sutiko, kad „Ukraina turėtų būti atvira tam tikroms teritorinėms nuolaidoms kaip taikos susitarimo daliai“.

Iš tų, kurie pasisakė už kovos tęsimą, 81% teigė, kad pergalė ateis tik tada, „kai bus grąžintos visos teritorijos, prarastos nuo 2014 m. iki dabar, įskaitant Krymą“. Tačiau jų dalis yra mažesnė nei 2022 ir 2023 m. (atitinkamai 92% ir 93 proc.).

Apklausa buvo atlikta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą pasiuntė karius į Rusiją ir rugpjūtį užėmė dalį Kursko srities, tačiau po to spalio mėnesį sekė kelios Rusijos kovinės sėkmės Rytų Ukrainoje ir žinia, kad netrukus mūšio lauke rusų pusėje kausis Šiaurės Korėjos kariai.

Tačiau Ukrainoje sutarimo nebuvo dar prieš šiuos įvykius. Birželio mėnesį Carnegie Endowment for International Peace atliktoje apklausoje 46% respondentų pritarė karo veiksmų nutraukimui, jei Rusija pasitrauktų iš teritorijų, okupuotų nuo 2022 m., o 50% respondentų – jei Rusija pasitrauktų iš visur, išskyrus Krymą.

„Šios Ukrainos viešosios nuomonės realijos, deja, iki šiol nebuvo plačiai žinomos, tačiau apie jas vis dėlto buvo pranešta“, – rašė Markas Episkoposas iš Quincy instituto birželio mėnesio straipsnyje „The Nation“.

– „Šios plačiai paplitusios taikai palankios nuotaikos suteikia prezidentui V. Zelenskiui stiprų mandatą kartu su naująja administracija parengti bendrą taikaus susitarimo strategiją“.

Be Ukrainos visuomenės, paramą deryboms su Rusija išreiškė ir kariuomenės bei vyriausybės nariai. Ukrainos karinių pajėgų baterijos vadas Michailas Temperas spalio pradžioje interviu laikraščiui „Financial Times“ pripažino, kad „gana sunku įsivaizduoti, jog galime nustumti priešą atgal prie 1991 m. sienų“.

Kaip rašo „Financial Times“, Europos diplomatai teigia, kad Ukrainos pareigūnai tapo atviresni paliaubų susitarimui, nors Rusijos kariai ir toliau tęsia šalies teritorijos užėmimą.

Vienas diplomatas sakė: „Mes vis atviriau diskutuojame apie tai, kuo tai baigsis ir ko Ukraina turės atsisakyti, kad būtų sudarytas nuolatinis taikos susitarimas“.

Kuo labiau konfliktas užsitęsia, tuo sunkesnis tampa vidutinio Ukrainos piliečio gyvenimas. Vasarą Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktas tyrimas parodė, kad 77% respondentų neteko artimųjų, draugų ar pažįstamų, o du trečdaliai savo pajamas konflikto metu apibūdino kaip nepakankamas.

Be to, spalio mėnesio ataskaitoje, kurią parengė JT Gyventojų fondo Rytų Europoje vadovė Florence Bauer, teigiama, kad Ukrainą ištiko demografinė krizė, nes 10 mln. žmonių (25% gyventojų) dėl karo pabėgo iš šalies arba žuvo.

F. Bauer atkreipė dėmesį ne tik į gyventojų skaičiaus mažėjimą, bet ir į sparčiai mažėjantį gimstamumą: „Gimstamumas sumažėjo iki vieno vaiko vienai moteriai – žemiausio lygio Europoje ir vieno žemiausių pasaulyje.“

„Gallup“ instituto apklausa parodė, jog daugiau ukrainiečių pageidauja, kad taikos procese svarbesnį vaidmenį atliktų  Europos Sąjunga arba Jungtinė Karalystė nei JAV (70% -ES, 63% – Britanija, 54% – Harris vadovaujama JAV, ir 49% Trumpo vadovaujamos JAV)