infa.lt

Facebook nuotr.

Lapkričio 5-osios stebuklas vis tik įvyko – Donaldas Trampas (Donald Trump) tapo 47-tuoju JAV Prezidentu.

Nors mano kaimynei Zosei dėl šio įvykio nei šilta, nei šalta, tačiau nemaža dalis Vakarų pasaulio žmonių neslepia ilgai laukto džiugesio: leftistinės erkės, siurbiančios JAV biudžeto pinigus, šalies saugumą ir kartu žmonių protus, artimiausiu metu bus pavaišintos dichlofosu. Bent jau Amerikoje..

Tačiau minėtų erkių, kurioms Amerikoje greitai nebeliks vietos, Europoje vis dar laukia svetingas „welcome drink“ – pažvelgus į naujai išrinkto EP sudėtį, pamatysime, kad ten daugumą sudaro tie, kurie ir toliau pasiryžę kišti mums visus leftistinės ideologijos desertus, bei lenkti nugaras farmacijos ir karo pramonės lobistams.

Vos tik nuaidėjus pergalės saliutams dėl D. Trampo pergalės, socialiniuose tinkluose išplito džiugios žinutės apie tai, kad griuvo Vokietijos kanclerio O. Šolco koalicinė vyriausybė – neva, kortų namelis griūva toliau.

Neskubėčiau džiaugtis, mat minėta griūtis įvyko dėl to, kad iš vyriausybės buvo išstumtas finansų ministras, kuris nesutiko klampinti valstybę į vis didėjančias skolas ir norėjo laikytis fiskalinės drausmės, kurios laikytis įpareigoja šalies konstitucija.

Ministras piktinosi, kad O.Šolco užmojai kišti pinigus į Ukrainą sukūrė Vokietijos biudžete 15 milijardų „skylę“. Šis ministras, beje, prieštaravo ir Vokiečių brigados Lietuvoje finansavimui.

Tokie Vokietijos finansų ministro priekaištai dėl pinigų švaistymo ypač draskė kone didžiausios Vokietijos karo „deivės“ ir kurstytojos UR ministrės A. Baerbock jausmus.

„Kokia gali būti fiskalinė drausmė, kai Ukrainoje vyksta karas“, -klykavo Annalena Baerbock ir reikalavo vis daugiau pinigų iš ekonomiškai nykstančios šalies biudžeto.

Šioji karo deivė A. Baerbock tikrai turėtų palaikymą Lietuvoje – mat Lietuvos įtakingiausieji dėl to amžinojo „rusai puola“ naratyvo yra pasiruošę nusimauti paskutines kelnes ir jas iškabinti vietoje valstybinės vėliavos – juk, neva, tik tokiu būdu mes galime parodyti savo „stiprybę ir galybę“.

Kas, jei ne Lietuva, delegavo į Europos komisaro postą karo dievą (ar velnią?) A. Kubilių, kuris dar nespėjęs apšilti kojų, pradeda Europą ruošti karui su Rusija? Beje, mano FB-ke rasite straipsnį apie tai, kad Andrius Kubilius naujai sukurptame Europos Gynybos komisaro poste bus tik pėstininkas, o iš tiesų viskam vadovaus karo pramonės lobistas.

Kas, jei ne Lietuva, pagal kažkokių tai verslininkų užsakytą kažkokį tai tyrimą yra pasiruošusi pasiskolinti (taip pat nebepaisant jokių fiskalinių drausmių) 10 milijardų, tam, kad ….užpuolus Rusijai, galėtų priešintis ne 6, o 10 dienų….?

Kas, jei ne Lietuva, prisiėmė įsipareigojimus teikti garantijas Ukrainos paskoloms ir tuo pačiu finansuoti Ukrainoje bujojančią korupciją? Beje, tokį sprendimą palaikė nueinantis Seimas su visa pozicija ir opozicija – ko nepadarysi dėl „like“‘ų socialiniuose tinkluose ir dėl baimės gauti „ ne tokią“ etiketę“?

Galima gi net ir visą taip ilgai kurtą nepriklausomos Lietuvos finansų sistemą ant tvoros ar svetimos vėliavos padžiauti…. Atsakomybės už tai nenusimato jokios.

Kur, jei ne Lietuvoje, rasite tokį televizorių, kuris papasakos, kad viena Europa ar net Lietuva gali nugalėti Rusiją, turinčią stipriausią pasaulyje armiją, krūvą branduolinių ginklų ir visada pasiruošusius padėti ištikimus draugus (Kiniją, Š. Korėją, Iraną), taip pat turinčius branduolinį ginklą.

Kur, jei ne Lietuvoje, rasite tiek daug „variotų“, tikinčių, kad televizorius nemeluoja.

„Aš sulaužyčiau priesaiką, jei leisčiau taip atsainiai švaistyti valstybės pinigus“, – pareiškė postą paliekantis Vokietijos finansų ministras.

Tuo tarpu Lietuvai su finansų ministrais „pasisekė“ kur kas labiau: kiek karo krankliai ir karo pramonės lobistai pareikalaus, tiek ir pasiskolinsim. Net nežiūrint į tai, kad nueinanti Lietuvos vyriausybė Lietuvai paliko tokią skolų duobę, kokia gali būti aprašyta tik geometrinės progresijos formulėmis.

Mat jeigu nesiskolinsim „tiek, kiek reikės“, tai socialiniuose tinkluose negausim like‘ų – tiek , kiek reikia.

Taigi, naivu būtų galvoti, kad Amerikoje bujojusios erkės neatsibogins į Europą ir nereikalaus vis naujų ir naujų duoklių – jei ne gyvybėmis, tai bent pinigais. Ir jei vargšė Ukraina buvo pasiryžusi kovoti iki paskutinio ukrainiečio, tai Europai gali tekti kariauti „iki paskutinio euro“. Nes gi „rusai puola“.

O kai rusai puola, tai reikia ginkluotis. Tiesiog iki paskutinio euro. Ir skolintis – iki paskutinio valstybės finansų sistemos gyvybės siūlo.

Ir taip – tol, kol žmonės neatsibus ir neišvaikys tų karo kranklių ir žmonių baimėmis besimaitinančių kraujasiurbių erkių iš Europos. Taip, kaip juos žada išvaikyti Donaldas Trampas iš Amerikos.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.