infa.lt

Kova su nelegalia migracija – vienas iš pagrindinių spalio 17 d. prasidedančio ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo klausimų.

Augantis kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumas, kurios vis labiau kaupia europiečių nepasitenkinimą dėl migrantų antplūdžio, ir tai, kad atskiros ES šalys nepaiso visos Europos migracijos politikos, paskatino Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen gerokai sugriežtinti Briuselio poziciją, rašo „Kommersant“ leidinys.

Prieš dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikimą ji pasiūlė tai, ką dar visai neseniai pati atmetė: sukurti daugiau „grąžinimo centrų“ už ES ribų, į kuriuos būtų siunčiami tie, kurių prieglobsčio prašymai vis dar nagrinėjami, ir tie, kurie jau buvo atmesti.

Palyginti su 2015 m., kai migracijos krizė buvo pasiekusi aukščiausią tašką ir į Europą beveik per naktį atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių, dabartinis nelegalių imigrantų antplūdis gali atrodyti palyginti kuklus – pernai į ES atvyko maždaug trečdalis skaičiuojant nuo didžiausio nelegalių imigrantų skaičiaus.

Nepaisant to, migracija išliko itin jautri tema, kuri pastebimai pakurstė kraštutinių dešiniųjų rinkėjų nuotaikas ir turėjo įtakos rinkimų rezultatams daugelyje Europos šalių, ypač Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje.

Rinkėjų nepasitenkinimo dėl nesibaigiančio nelegalių imigrantų antplūdžio į jų šalis fone kai kurios ES valstybės narės laikė priimtinu ignoruoti pagrindinius visos Europos migracijos ir prieglobsčio politikos principus.

Naujausias tokio elgesio pavyzdys – Lenkijos valdžios institucijų sprendimas nuo šios savaitės sustabdyti prieglobsčio suteikimą migrantams, kertantiems Lenkijos sieną iš Baltarusijos teritorijos.

Mėnesiu anksčiau Vokietija įvedė sienų kontrolę su visomis savo kaimynėmis, o po jos iš dalies sekė Prancūzija, Danija, Švedija, Austrija, Italija ir Slovėnija.

Šiomis aplinkybėmis Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, matyt, nusprendė, kad jei maišto negalima numalšinti, reikia stoti jam vadovauti. Prieš spalio 17-18 d. numatytą aukščiausiojo lygio susitikimą Ursula von der Leyen kreipėsi į ES valstybių narių vadovus septynių puslapių laišku, kuriame dešimtyje punktų išdėstė savo idėjas dėl prieglobsčio prašymų skaičiaus mažinimo (2023 m. šis skaičius visame bloke siekė 1,14 mln.) ir kovos su neteisėtu sienų kirtimu.

Vienas iš pagrindinių pasiūlymų – trečiosiose šalyse steigti vadinamuosius grąžinimo centrus, į kuriuos ES valstybės galėtų siųsti nelegalus, žinoma, nedykai, kurių prieglobsčio prašymai dar nagrinėjami, ir tuos, kurių prašymai jau atmesti.

Ursula von der Leyen paminėjo Italijos ir Albanijos susitarimą, pagal kurį Roma kasmet į Albanijos centrus galėtų nusiųsti iki 36 000 migrantų (jie ten būtų laikomi, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai).

Pažymėtina, kad iš pradžių daugelis politikų Europoje labai kritiškai vertino šią Italijos patirtį, manydami, kad toks nepageidaujamų svečių priėmimo perleidimas kitiems subjektams pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines ES vertybes.

Tačiau pastaruoju metu, turint omenyje savo pačių problemas dėl nelegalių migrantų, vis daugiau Europos politikų domisi Italijos patirtimi. Tarp jų ir ES vyriausia vykdomoji valdininkė, kuri laiške pažymėjo, kad nuo Romos-Tiranos susitarimo rezultatų gali priklausyti tolesni ES migracijos politikos žingsniai.

U. von der Leyen taip pat iškėlė idėją sudaryti susitarimus su daugiau Afrikos šalių, iš kurių migrantai atvyksta į ES arba per kurias jie keliauja tranzitu. Taip siekiama stabdyti jų judėjimą jau pačioje Afrikoje.

Neseniai Briuselis tokius susitarimus sudarė su Turkija, Tunisu, Egiptu ir Libija, kurių vyriausybės iš ES gavo pinigų kovai su neteisėtu sienų kirtimu ir žmonių kontrabanda. Naujajame etape Europos Komisijos vadovė pasiūlė panašius susitarimus sudaryti ir su Maroku, Alžyru, Mauritanija, Senegalu ir Maliu.

Kita idėja, kuriai tikrai pritars visos be išimties ES šalys, net ir pačios humaniškiausios, yra pasiūlymas paspartinti nelegalių imigrantų deportavimą ir užtikrinti, kad iš vienos ES šalies išsiųsti migrantai negalėtų paprasčiausiai persikelti į kitą, o iš tikrųjų būtų deportuojami už bloko ribų.

Problema ES iš tiesų yra opi: daugumos vertinimų duomenimis, iš visų nelegalių imigrantų, dėl kurių priimtas sprendimas deportuoti, ne daugiau kaip 30% galiausiai išsiunčiama namo.

Praėjusią savaitę 17 ES šalių atstovai Europos Komisijai pateikė bendrą reikalavimą „keisti deportacijos paradigmą“. „Žmonės, kurie neturi teisės pasilikti, turi būti patraukti atsakomybėn. Naujoje teisinėje sistemoje turi būti aiškiai apibrėžtos jų pareigos ir atsakomybė. Nebendradarbiavimas turi turėti pasekmes ir už jį turi būti baudžiama“, – teigė pasirašiusios šalys.

Dabartinis U. von der Leyen laiškas iš tiesų yra ženklas, kad ES vykdomoji valdžia išgirdo šiuos kreipimusis.

Be to, pasak kai kurių Europos žiniasklaidos priemonių, Briuselis planuoja sugriežtinti bausmes ne tik patiems nelegaliems imigrantams, bet ir šalims, kurios atsisako priimti iš ES išsiųstus savo piliečius.

Visų pirma tokioms šalims turėtų būti taikoma griežtesnė vizų kontrolė ir net tam tikri prekybos apribojimai.

Mažai tikėtina, kad šios idėjos šio aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje bus įformintos galutiniais sprendimais. Greičiausiai tai įvyks gruodžio mėnesio aukščiausiojo lygio susitikime.