infa.lt

Donaldas Tuskas

Vis daugiau šalių narių nesutaria su Briuseliu dėl to, kaip elgtis su atvykstančiais migrantais.

Lenkijos vyriausybė siekia laikinai sustabdyti atvykėlių teisę prašyti prieglobsčio, nors tai prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos Sąjungos taisyklėms, tačiau ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tvirtina, kad nesitrauks, praneša „Politico“ leidinys.

„Mūsų teisė ir pareiga yra apsaugoti Lenkijos ir Europos sieną. Dėl jos saugumo nebus deramasi. Su niekuo“, – pirmadienio popietę socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Donaldas Tuskas.

D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir vienas svarbiausių centro dešiniosios Europos liaudies partijos, kuriai priklauso ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, lyderių, atspindi griežtesnį toną žemyne plintančios migracijos klausimu.

Griežta sienų politika taip pat yra dalis D. Tusko pastangų užtikrinti, kad jo Pilietinės koalicijos partija užimtų pagrindines pozicijas ir laimėtų kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus. Lenkijos rinkėjai vis skeptiškiau vertina migrantų, ypač iš ne Europos šalių, priėmimą.

Per pastaruosius trejus metus tūkstančiai migrantų bandė kirsti Lenkijos miškingą sieną iš Baltarusijos. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskatino juos skristi į Minską, o paskui Baltarusijos valdžios institucijos nukreipė juos link sienos su Lenkija, taip pat su Lietuva.

Lenkijos valdžios institucijos A. Lukašenkos taktiką vadina „ginklavimusi migracija“, siekiant pakenkti ES ir padėti savo sąjungininkei Rusijai, o Ursula von der Leyen pasmerkė tai, ką ji pavadino „žiauria hibridinės grėsmės forma“.

D. Tuskas teigia, kad vien šiais metais iš Baltarusijos sieną perėjo mažiausiai 26 000 žmonių, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Tai taip pat paskatino Vokietiją, beskundžiančią, kad migrantai, kirtę ES sieną, juda į vakarus, įvesti savo sienų apribojimus.

Lenkijos vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad imsis veiksmų sustabdyti naujai atvykusių asmenų teisę prašyti prieglobsčio.

Briuselis įspėjo, kad tai beveik neabejotinai nesuderinama su viso bloko taisyklėmis. Komisija pareiškė „Politico“ leidiniui, kad šalys narės turi kovoti su „hibridinėmis atakomis“ iš Baltarusijos ir Rusijos, „nenusižengdamos mūsų vertybėms“.

Tačiau D. Tuskas tvirtina, kad jis tik seka kitų šalių pavyzdžiu.

„Laikinas prieglobsčio prašymų sustabdymas Suomijoje buvo įvestas gegužės mėnesį. Tai atsakas į Maskvos ir Minsko režimų visai Europos Sąjungai (pirmiausia Lenkijai) paskelbtą hibridinį karą, kurio metu organizuojamas masinis žmonių perkėlimas per mūsų sienas“, – internete rašė D. Tuskas.

Lapkritį Suomija laikinai uždarė savo sieną su Rusija ir atsisakė nagrinėti naujus prašymus po to, kai į ją bandė patekti būsimų prieglobsčio prašytojų grupės. Vėliau Latvija, Lietuva ir Estija sakė „Politico“, kad pasilieka sau atvira galimybę pasekti jų pavyzdžiu, jei ir jos susidurtų su tokia pačia taktika.

Varšuva supranta, kad taikydama naujus apribojimus žengia per ploną ribą.

„Turime rasti pusiausvyrą tarp to, kas siūloma dėl sienų apsaugos, ir to, kas kyla iš tarptautinių įsipareigojimų“, – pirmadienį radijui TOK FM sakė teisingumo ministras Adamas Bodnaras.

Atotrūkis nuo Briuselio politikos

Migracija tampa vis opesniu politiniu klausimu ir viena iš priežasčių, dėl kurių visame žemyne išaugo parama kraštutinių dešiniųjų arba populistinėms partijoms. Jos kaltina, kad tradicinis bloko požiūris plačiai atvėrė duris žmonėms, piktnaudžiaujantiems sistema.

Reaguodama į tai, Komisija birželį pateikė naują priemonių dėl migracijos paketą, kuriuo siekiama padidinti šalių narių įgaliojimus grąžinti asmenis, neturinčius teisės pasilikti bloke, ir įvesti „nuolatinį, teisiškai privalomą, bet lankstų solidarumo mechanizmą, kad nė viena ES šalis nebūtų palikta viena, kai patiria spaudimą“.

Tačiau su Rusija ir Baltarusija besiribojančios šalys nerimauja, kad šios priemonės vis dar per daug kuklios, kad atgrasytų A. Lukašenką ir Rusijos vadovą Vladimirą Putiną.

„Dabartinės migracijos taisyklės neišsprendžia saugumo iššūkio, kurį matome, pavyzdžiui, prie rytinės ES sienos“, – sakė vienos iš paveiktų migracijos šalių diplomatų, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėti atvirai.

„Ne ES priešai turėtų spręsti, kas gali patekti į mūsų teritoriją.“