infa.lt

Pasak kinų fiziko ir kvantinių technologijų eksperto Pan Jianwei, Kinija siekia iki 2027 m. pradėti naudoti itin saugų pasaulinį kvantinį ryšį.

Šiam tikslui pasiekti bus sukurtas kvantinių palydovų spiečius, kuris bus integruotas su antžeminiais tinklais, praneša kinų SCMP leidinys.

Kinijos kvantinių ryšių rinka sparčiai auga. Aktyvių kvantinių paslaugų naudotojų skaičius 2023 m. pabaigoje pasiekė 3 mln. ir laukiama, kad iki šių metų pabaigos išaugs iki 5 mln.

Pan kalbėjo brifinge, susijusiame su „Micius Quantum Prize“ apdovanojimu. Fizikas buvo tarptautinės 2023 m. premijos atrankos komiteto narys.

Per spaudos konferenciją Panas sakė, kad jo mokslinių tyrimų grupė planuoja kitais metais į žemąją Žemės orbitą iškelti 2-3 palydovus, o po dvejų metų – vieną palydovą į aukštąją Žemės orbitą.

Jis pasakojo, kad sujungus šį palydovų žvaigždyną su antžeminiais kvantiniais optiniais tinklais, apimančiais visą šalį, per ateinančius 5-10 metų tikimasi sukurti praktinę didelio masto kvantinio ryšio sistemą.

Pasak Pan, pasaulinį kvantinio ryšio tinklą (ir galiausiai kvantinį internetą) sudarys trys pagrindiniai komponentai, pradedant šviesolaidiniais kvantinio ryšio tinklais miestuose ir baigiant pasauline palydovine aprėptimi.

Norint sujungti miestus dideliais atstumais, reikia kvantinių retransliatorių, galinčių perduoti informaciją be iškraipymų.

Panas ir jo komanda kuria kvantinį retransliatorių, kuris padėtų palaikyti ryšį tūkstančių kilometrų atstumu, ir siekia per penkerius metus pasiekti kvantinį perdavimą dideliais atstumais.

Kinijos kvantinių ryšių rinka sparčiai auga. Didžiausias šalies telekomunikacijų operatorius „China Telecom“ pranešė, kad iki 2023 m. pabaigos buvo 3 mln. aktyvių kvantinių paslaugų naudotojų, ir prognozuoja, kad šiemet šis skaičius padidės iki 5 mln.

Šios technologijos pagrindas – unikalios kubitų – elementariųjų dalelių, galinčių vienu metu būti kelių būsenų – savybės. Bet koks bandymas perimti informaciją iš karto sukelia kubitų būsenos pasikeitimą, todėl galima aptikti neteisėtą prieigą.

Paleidusi palydovą „Mozi“, Kinija ėmė pirmauti pasaulinėse lenktynėse kuriant kvantines technologijas, dėl kurių būtų beveik neįmanoma įsilaužti į bet kokią sistemą – nuo bankininkystės paslaugų iki nacionalinės gynybos ryšių sistemų.

Palydovas buvo pirmasis pasaulyje, kuriame buvo panaudoti susieti fotonai – šviesos dalelės, išliekančios susietos net ir atskirtos dideliais atstumais. Tai leido keistis kvantiniais signalais 1000 kilometrų atstumu su antžeminėmis stotimis Žemėje.

Kinija taip pat atliko pirmąjį pasaulyje tarpžemyninį kvantinio rakto paskirstymą, kai „Mozi“ buvo naudojamas saugiai perduoti užkoduotus duomenis keičiantis informacija su Austrija.

2022 m. Kinija paleido pirmąjį pasaulyje kvantinį mikropalydovą Jinan-1, kuris įrodė, kad kvantinis raktų paskirstymas naudojant lazerinį ryšį yra daug efektyvesnis.

Tuo pat metu palydovo masė buvo tik šeštadalis „Mozi“ masės. Tai buvo svarbus žingsnis link pigaus, praktiškai pritaikomo kvantinio ryšio tinklo su pasauline aprėptimi.

Pasak Kinijos mokslų akademijos optoelektroninių kosminių technologijų eksperto Wang Jianyu, Kinijos planuojamas kvantinis palydovas, esantis geostacionarioje orbitoje už dešimčių tūkstančių kilometrų nuo Žemės, bus daug sudėtingesnis nei „Mozi“.

Aparatui reikės tikslesnio optinės trajektorijos suderinimo su antžeminėmis stotimis, taip pat galingesnių borto kvantinės šviesos šaltinių ir pažangių mikrovibracijų slopinimo technologijų.