infa.lt

Amerikos „pasaulinės galios“ ambicijos gęsta, rašo vokiečių „Focus“ leidinys. Iš didžiausios eksportuojančios valstybės JAV tapo didžiausia skolininke, prie to prisidėjo ir grubios užsienio politikos klaidos, kainavusios milijonus gyvybių. Amerikos amžius baigiasi.

Amerikos amžius eina į pabaigą. Vis daugiau šalių nusigręžia nuo Jungtinių Valstijų ir prezidento Joe Bideno. Tačiau priešakyje laukia naujas amžius, suteikiantis naujų galimybių monstrams.

Istorija „didžiosios pasaulio galios“ titulą suteikia tik ribotam laikui. Romos imperija išnyko istorijos miglose po vandalų invazijos. Taip pat Britų imperija, kuri savo klestėjimo laikotarpiu užėmė 25 proc. Žemės paviršiaus.

Vladimiro Lenino komunistinė pasaulinė revoliucija pasiekė Angolą, Kubą ir Rytų Vokietiją, bet baigėsi žlugus Sovietų Sąjungai. Hitlerio fantazijos apie pasaulio užkariavimą – „Šiandien mums priklauso Vokietija, o rytoj – visas pasaulis“ – baigėsi prie Stalingrado.

JAV: gyvybiškai svarbi nacija, vietoje izoliacijos laimės

Po Hitlerio ir Lenino nesėkmės JAV tapo dominuojančia XX a. pabaigos pasaulio galia. Žurnalo „Time“ redaktorius Henry Luce’as savo esė „Amerikos amžius“ ragino savo tautiečius jau 1941 m. siekti lyderystės pasaulyje:

„Dabar mūsų laikas tapti galios centru, iš kurio idealai sklinda po visą pasaulį“.

Amerikos žmonės turi atsisakyti svajonės laimingai gyventi izoliacijoje ir „iš visos širdies prisiimti galingiausios ir gyvybingiausios pasaulio tautos vaidmenį“.

Atėjus D. Trampui, pasaulinės galios ambicijos susilpnėjo.

Laikai keičiasi: pastaruoju metu, prasidėjus Donaldo Trampo (Donald Trump) judėjimui „Pirmiausia – Amerika“, kuris dabar apėmė ir demokratų stovyklą, ambicijos vėl sumažėjo.

Šalis, kadaise buvusi didžiausia pasaulio eksporto galia, tapo didžiausia pasaulio importuotoja – ir didžiausia skolininke. Prie to prisidėjo ir klaidos užsienio politikoje, pradedant Vietnamo karu ir baigiant Irako kampanija.

Vašingtono įtaka mažėja. Lojalumas prarandamas. Amerikos amžius, kuris savo viršūnę pasiekė 1990 m., pasibaigus dvipolei konfrontacijai, jau eina į pabaigą. Pasaulis dreifuoja – ir tolsta nuo JAV.

Izraelis: skilimas

JAV prezidentas Joe Bidenas su dideliu nusivylimu konstatuoja, kad izraeliečiai dabar visiškai savarankiškai bombarduoja savo kaimynus. Iš anksto nepasitaręs su Vašingtonu, Izraelis užpuolė Libaną – ir pašalino „Hezbollah“ lyderį Nasrallah.

Benjaminas Netanjahu siekia ne taikos, o keršto. Artimieji Rytai dega, ir net amerikiečių ugniagesių būrys, t. y. Vašingtono administracijos „shuttle“ diplomatija, kaip ir anksčiau niekam nereikalinga.

Indija: neprisijungimo judėjimo lyderė

Vos prieš savaitę Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Modi atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kad pademonstruotų savo distanciją nuo Baltųjų rūmų. Šalis perdirba dėl Vakarų sankcijų atlaisvintą rusišką naftą ir dideliais kiekiais perka rusiškus ginklus. Akivaizdu, kad Indija nedalyvauja nutolime nuo Kinijos.

Naujasis Delis nori būti laikomas neprisijungusių valstybių lyderiu, o ne Vakarų vasalu. Indijos diplomatinė mantra – „strateginė autonomija“.

Kinija: nuo partnerės iki varžovės

Kinijos ir JAV artumas, prasidėjęs Niksono ir Kisindžerio dueto kelione į Kiniją, peraugo į priešiškumą. Pekinas nori pralenkti Vašingtoną technologijų srityje, o Amerikos sostinė nori atsiriboti nuo Kinijos ekonominiu aspektu.

Kinija likviduoja savo dolerio atsargas, atimdama iš Amerikos jos didžiausią kreditorių. Amerika taiko barjerinius tarifus jautrių technologijų, pavyzdžiui, galingų „Nvidia“ lustų, pardavimui. Kinija užtvindo Vakarus pigiais automobiliais.

Aplink Taivaną prasidėjo ginklavimosi varžybos, kurios bet kurią akimirką gali peraugti į aštrų konfliktą.

Turkija: naujas suartėjimas su Putinu

Nepaisant narystės NATO, R. T. Erdogano vadovaujama Turkija vis labiau tolsta nuo Jungtinių Valstijų. Įtampa pirmiausia kilo dėl Rusijos oro gynybos sistemos C-400 pirkimo ir Ankaros pozicijos Sirijos konflikte, ypač dėl JAV remiamų kurdų sukarintų grupuočių, kurias Turkija laiko grėsme.

Turkija taip pat naudojasi Vakarų sankcijomis pirkdama pigias žaliavas iš V. Putino.

Saudo Arabija: vasalinės priklausomybės pabaiga

Vasalinė Saudo Arabijos karalystės priklausomybė užleido vietą apskaičiuotai distancijai. Žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas ir Saudo Arabijos atsisakymas vykdyti JAV pageidavimus dėl naftos gavybos žymi šį lūžį.

Saudo Arabija nevykdo JAV reikalavimų padidinti naftos gavybos kvotas, kad sumažintų naftos kainas. Vietoj to karalystė vėl sutelkė dėmesį į Rusiją ir Kiniją, ypač energetikos politikos kontekste.

Europa: pirmenybė suverenumui

Prasidėjo Europos „posūkio“ procesas, kuriuo siekiama panaikinti Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų – tiek ekonomiškai, tiek NATO kontekste. „Turime sugebėti apsiginti patys“, – metų pradžioje pareiškė Ursula von der Leyen. JAV vis dar tenka apie 66% visų Aljanso išlaidų gynybai – 968 mlrd. dolerių.

Tai reiškia, kad amerikietiškoji era baigiasi, o nauja dar neprasideda. Tai metas, kai pasitikėjimas ateitimi beveik išnyko, o paradui vadovauja košmarai. Belieka tikėtis, kad italų filosofas Antonio Gramsci klydo:

„Senasis pasaulis miršta, o naujasis dar tik stengiasi gimti. Tai monstrų metas.“