infa.lt

Nei ES, nei euro, nei nedarbo, nei vargšų: stebuklinga Marine Le Pen programa

Nei ES, nei euro, nei nedarbo, nei vargšų: stebuklinga Marine Le Pen programa

29 gruodžio
01:01 2016
Marine Le Pen

Marine Le Pen | REUTERS nuotrauka

Savo paskutiniame interviu Marine Le Pen suformulavo kai kuriuos savo programos punktus: tapti šalies prezidente, išvesti Prancūziją iš NATO, iš Europos Sąjungos, o taip pat iš eurozonos, kadangi dėl €uro valiutos pakilo kainos, padidėjo mokesčiai, išaugo nedarbas, žmonės ėmė prasčiau gyventi. „Nacionalinio fronto“ partijos vadovė taip pat pažymėjo, jog ji gerbia Vladimirą Putiną ir Donaldą Trampą (Donald Trump).

Savo interviu vienam graikų leidiniui Marine Le Pen pareiškė, jog rengiasi sudalyvauti Prancūzijos prezidento rinkimuose. Valstybės pasitraukimas iš ES taps dalimi jos politikos. Prancūzija turi pasitraukti iš ES ir NATO ir palikti €urozoną. „Frexit bus mano politikos dalimi“, – deklaruoja ji.

Vieningąją europietiškąją valiutą Le Pen apibūdino kaip šantažo įrankį: „Kur euras, ten išaugo kainos, mokesčiai ir nedarbas, sumažėjo atlyginimai ir pensijos, ir žmonės ėmė prasčiau gyventi“. „Nacionalinio fronto“ vadovė paragino eilę šalių palikti Europos Sąjungą. Jos kreipimasis buvo skirtas Graikijai, Kiprui, Portugalijai, Italijai, Ispanijai, ir Airijai. Maža to, ji mano, jog išvardintos valstybės idealiu atveju galėtų pasitraukti iš eurostruktūrų „vieną dieną kartu su Prancūzija“.

Kalbant apie Šiaurės Atlanto aljansą, tai Le Pen mano, jog minėta organizacija prarado savo istorinę prasmę: „Ji buvo sukurta, kai egzistavo Varšuvos sutarties ir komunistinės Tarybų Sąjungos ekspansijos grėsmė. TSRS daugiau nebėra, kaip nėra ir Varšuvos sutarties. Vašingtonas palaiko NATO egzistavimą savo tikslų Europoje aptarnavimui“.

Interviu pabaigoje Le Pen pranešė, jog gerbia Vladimirą Putiną ir Donaldą Trampą.

Ar nuo tokių, ar kitokių kalbų, tačiau ypatingas „liaudies“ (nepainioti su politiniu) „Nacionalinio fronto“ lyderės reitingas pašoko tiek, jog net konkurentas Fransua Fijonas (dar vienas pretendentas į prezidento postą iš dešiniųjų stovyklos) atsiliko gale.

Le Pen pirmą kartą pateko į penkiasdešimties populiariausių Prancūzijos asmenybių Topą. Atitinkamą tradicinę apklausą surengė laikraštis „Le Journal du Dimanche“.

Le Pen pavyko patekti į 37 vietą. Ji 5 punktais aplenkė savo pagrindinį konkurentą rinkimuose, kandidatą nuo respublikonų Fransua Fijoną. Pastarasis atsidūrė 42 eilutėje, kas iš esmės irgi neblogai.

Pakankamai aukštas Le Pen rodiklis, o ir pats „patekimas“ į reitingo eilutes, įrodo kandidatės į prezidentus populiarumą. Ji turi solidžią šalininkų bazę, daro prielaidą prancūzų leidinys.

Iš kitos pusės vertėtų pridėti, jog nei ryžtingi Le Pen pareiškimai apie Prancūzijos ateitį, nei nuolatinis populizmas jos lozunguose (skurdo panaikinimo, išėjimo iš NATO, šlagbaumo prieš imigrantus ir kitomis temomis) nedavė jai tos „armijos“ šalininkų, kuri galėtų su žymia persvara garantuoti pergalę būsimuose rinkimuose.

Už Marine Le Pen pasiruošę atiduoti savo balsus daugiausia 30% rinkėjų (kitų apklausų duomenimis, viso 25%).

Suprantama, Paryžiaus gyventojų tarpe pakanka euroskeptikų, o taip pat tų, kurie išreiškia solidarius su jais požiūrius ir rinkimų balsavime gali prie jų prisijungti. Holando valdymo metu ES institutų populiarumas smarkiai smuko: šiandien, pagal įvairias apklausas, nesusirinks ir 40 procentų piliečių, kurie palaiko patį Europos Sąjungos egzistavimą.

Tuo pačiu, truputį daugiau nei pusė prancūzų palaiko referendumo idėją dėl pasitraukimo iš ES. Šiuos piliečius, neabejotina, įkvepia Britanijos pavyzdys. Be to, reikia manyti, jiems nusibodo migrantai: Europos Sąjungos sugalvoto migrantų priėmimo „kvotos“ gali būti naudingos kapitalistams, bet dažnai yra nepalaikomos paprastų žmonių.

Iš čia ir Le Pen lozungai: ji mano, jog toks referendumas galėtų tapti „išsivadavimu nuo vergijos ir šantažo“ iš eurobiurokratų pusės, trinančių sėdynes Briuselyje. Šalys, patekusios į šių tipų vergiją, turi pasistengti ir „susigrąžinti“ sau suverenitetą, įsitikinusi Marin. Ji remiasi britų pavyzdžiu. Tereikia keletui šalių palikti ES, kai ji pati subyrės.

Labai neigiamai, „Nacionalinio fronto“ lyderė žiūri į Šengeno susitarimus: juk tai dėl jų pabėgėlių srautai iš Artimųjų Rytų ir iš Afrikos plūstelėjo į Senąjį Pasaulį. Nekontroliuojamą judėjimą Europos teritorija laikas pabaigt.

Lozungai labai garsūs, bet viso tik trečdalis prancūzų yra pasiruošę šiandien balsuoti už „Frexit“.

Liepos mėnesio „TNS Sofres“ apklausa, liudija, jog tik 33% prancūzų balsuotų už pasitraukimą iš ES, jeigu referendumas įvyktų. Ir 45% respondentų nenori palikti Europos Sąjungos. Maža to, rinkėjų segmentas, simpatizuojantis „Nacionalinio fronto“ idėjoms, anaiptol nerodo vienybės „Frexit“ klausimu. Tik 74% Marine Le Pen šalininkų yra pasirengę pasakyti „taip“ išėjimui iš ES.

Marine Le Pen ir jos partijos tezės bei lozungai labai nepatinka Vašingtonui. Be to, Vašingtonui nepatinka partijos veiklos finansavimo politika.

„Libération“ redakcija papasakojo apie tai, jog JAV „susirūpinusios“ galimu „Nacionalinio fronto“ finansavimu rusų pinigais. Ir ne tik finansavimu: esą, Putinas jau išrinko Jungtinėse Valstijose Trampą, o dabar išrinks Prancūzijoje Le Pen.

„Po Trampo – Le Pen? Vašingtonas, kuris neseniai apkaltino Rusiją padėjus Donaldui Trampui pasiekti pergalę JAV prezidento rinkimuose, įsitikinęs, jog Vladimiras Putinas norės vėl pakartoti šį manevrą Prancūzijoje, priversdamas rinkėjus išrinkti Le Pen“, – cituoja „Libération“ redakcijos straipsnį „Inopressa“ portalas.

Su nuoroda į „Canard enchaîné“ (Kanada) duomenis, leidinys rašo, jog amerikiečių žvalgyba susirūpinusi 35 mln dolerių kreditu kurį Maskva suteikė „Nacionaliniam Frontui“. Šie pinigai kaip tik bus skirti kandidatės Marine Le Pen kampanijai 2017-ųjų metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Vienas amerikiečių kongresmenų net pareiškė, jog reikėtų nusiųsti į Rusiją agentus, kad tie ištirtų klausimą, tai yra surinktų „papildomų detalių apie šią plačia kampaniją, skirtą vykdyti informacinį karą prieš JAV ir kitas šalis, kurių interesai priešingi Rusijos interesams“. Amerikiečių parlamentaras parašė ir dar kai ką: „Pergalės atveju Marine Le Pen pripažins Krymą sudėtine Rusijos teritorijos dalimi“.

Ekspertai įsitikinę, jog Prancūzijai išėjimas iš ES pasirodys nenaudingu, kaip ir Didžiajai Britanijai.

„Prancūzija eurointegracijos atžvilgiu labai skiriasi nuo Britanijos , сказала Tatjana Zvereva, Rusijos URM Diplomatinės akademijos euroatlantinių tyrimų ir tarptautinio saugumo Centro vadovė. – Britanijoje visada buvo stiprios antieuropietiškos nuotaikos. Ji nedalyvavo formuojant europietiškąjį integracinį procesą skirtingai nuo Prancūzijos. Jos salos padėtis visada vaidino savą vaidmenį. Britanija gaudavo išimtis eilėje ES veiklos krypčių ir kartais jose nedalyvaudavo. Papildomai, ji neretai blokuodavo Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvas, nukreiptas plėtoti integracinį procesą. Prancūzija gi, priskirtina šalims-euroentuziastėms“.

Kažkokia „Frexit-nuotaikų“ augimo priežastimi tapo Europos Sąjungos plėtra, todėl, kad pas prancūzus atsirado baimė dėl savo darbo vietų. Šias nuotaikas dar pakurstė ir migracijos krizė bei terorizmas. Ekspertas dar nurodo į eurozonos skolos krizę. Tuo tarpu antieuropietiškos nuotaikos Prancūzijoje nėra tokios stiprios kaip Britanijoje. Ekspertų vertinimu, Marine Le Pen palaiko viso tik 30 arba, geriausiu atveju, 35% gyventojų. To nepakanka laimėti rinkimams.

Apklausos Prancūzijoje būsimų rinkimų atžvilgiu, patvirtina ekspertų išvadas. Marine Le Pen atsilieka nuo savo pagrindinio konkurento – F. Fijono.

Sociologinė kompanija „Ipsos Sopra Steria“ gruodžio mėnesį paskelbė rezultatus apklausos, atliktos „Le Mond“ ir sostinės SciencesPo universiteto užsakymu, rašo „Eurasia Daily“.

Apklausoje dalyvavo didžiulis respondentų skaičius – 18.013 человек (18 kartų daugiau nei įprastai). „Nacionalinio fronto“ lyderė pagal rezultatus nusileido Fransua Fijonui. Pastarasis gali surinkti 26-29% rinkėjų balsų, o Marine Le Pen, apklausos duomenimis, – 24-25%. Prie viso kito, jos populiarumas nukrito 3,5 procentinio punkto lyginant su ankstesne „Ipsos“ vykdyta apklausa lapkričio mėnesį.

Primename, prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks 2017 metų pavasarį. Nežiūrint į atsilikimą nuo Fijono, Marine Le Pen šiandien yra laikoma viena iš galimų rinkiminių batalijų favoričių.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu

PAREMTI infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 382

Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar pakeitus šią vyriausybę pasikeistų ekonominė situacija šalyje?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...