infa.lt

Vis daugiau šalių išreiškia norą bendradarbiauti su BRICS, rašo amerikiečių „Newsweek“ leidinys. Jaunas blokas potencialius narius vilioja tuo, kad tarptautiniuose atsiskaitymuose daugiausia dėmesio skiria nacionalinių valiutų, o ne dolerio naudojimui, o tai kelia nerimą Jungtinėms Valstijoms.

Šį mėnesį įvyksiantis pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas pabrėžia gilėjančius geopolitinius nesutarimus, kurie vis labiau lemia pasaulio politiką ir kelia grėsmę JAV interesams.

Žiniasklaida ir apžvalgininkai  daug dėmesio skyrė G7 ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimams, bet ne svarbiam tos pačios savaitės renginiui Rusijoje, kai BRICS šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su kolegomis iš beveik dviejų dešimčių pasaulio pietų šalių.

Šis susitikimas, kaip ir Vakarų šalių aukščiausiojo lygio susitikimai, nedavė jokių svarbių politinių iniciatyvų, tačiau jis parodė, kad JAV politika atstumia vis daugiau šalių, ieškančių alternatyvų Vašingtono lyderystei ir norinčių atsisakyti dolerio.

Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija 2006 m. įkūrė BRICS, siekdamos reformuoti tarptautines finansų institucijas, tokias kaip TVF ir Pasaulio bankas. Vėliau, 2010 m., prie šio bloko prisijungė Pietų Afrika. Po ketverių metų grupė įsteigė Naująjį plėtros banką, tačiau iki šiol jo veikla nebuvo nei dinamiška, nei suderinta.

Šių metų pradžioje prie jo oficialiai prisijungė svarbios regioninės valstybės: Iranas, Etiopija, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

Prieš birželio susitikimą Rusijos ambasadorius Kinijoje sakė, kad „BRICS suinteresuotų valstybių skaičius yra didesnis, nei asociacija gali apimti dabartiniame etape“.

Tuo tarpu pakvietimo laukia apie 30 šalių, įskaitant Turkiją, NATO narę, kuri jau seniai siekia narystės ES, ir Tailandą, kuris visada mieliau laikėsi atokiau nuo geopolitikos.

Norint suprasti jų motyvus, nereikia eiti pas aiškiaregį. BRICS šalių ir pasaulio Pietų šalių aukšto rango diplomatai kalba apie būtinybę sukurti naujas saugumo, valdymo ir finansines struktūras, kurios pakeistų dabartines JAV vadovaujamas sistemas, jų nuomone, tarnaujančias tik Vakarų interesams.

BRICS šalyse prioritetas teikiamas pasaulio Pietų šalių problemoms ir skundams, o Vakarų vadovaujamuose tarptautiniuose forumuose taip būna retai.

Iš tikrųjų būtent antivakarietiškos nuotaikos tapo politiniu pagrindu BRICS valstybėms narėms susivienyti su pasaulio Pietų šalimis.

Šiam blokui priklauso daugiau kaip 40% pasaulio gyventojų, 28% ekonominės produkcijos ir 47% žalios naftos gavybos.

BRICS išsiplėtimas įtraukiant naujas naftą išgaunančias ir regionines galias kelia ypatingą susirūpinimą JAV dėl dedolerizacijos rizikos.

Vienas iš būdų susilpninti dolerio dominavimą – skatinti „platesnį nacionalinių valiutų naudojimą BRICS šalių prekyboje ir finansiniuose sandoriuose“, teigiama bendrame grupės pareiškime po birželio mėnesio susitikimo. Kinija, siekianti internacionalizuoti savo valiutą, šiuo atžvilgiu yra atakos smaigalyje.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje, Pekinas ėmė plačiau naudoti juanį Rusijos prekėms, ypač naftai, pirkti, išstumdamas JAV dolerį kaip pagrindinę abiejų šalių prekybos sandorių valiutą.

Kinija taip pat derasi dėl juanio naudojimo naftos sąskaitoms apmokėti su kitais pagrindiniais gamintojais, tokiais kaip Iranas, Irakas ir Saudo Arabija.

Apskaičiuota, kad 2023 m. 20% pasaulio naftos buvo perkama ir parduodama ne JAV doleriais, o kitomis valiutomis. Iranas ir Rusija, kurioms taikomos griežtos JAV sankcijos, nėra vienintelės šalys, siekiančios diversifikacijos.

Brazilija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija nori apsisaugoti nuo Vakarų prekybos nafta ir kitomis žaliavomis apribojimų poveikio, o Kinija, kaip ir Rusija, pastaraisiais metais išparduoda dolerinius aktyvus ir perka rekordinį kiekį aukso.

Bandymas pakenkti dolerio pozicijai turėtų rimtų pasekmių Jungtinėms Valstijoms ir jų ekonomikai, ypač esant dabartinei infliacijai. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pagrindinė naftos sandorių valiuta buvo doleris, dar vadinamas petrodoleriu.

Tai skatino jo paklausą ir padėjo išlaikyti jo vertę bei pasaulio rezervinės valiutos statusą. Dėl to JAV skolinimosi išlaidos buvo mažesnės, ji galėjo sau leisti biudžeto deficitą ir spausdinti pinigus savo nuožiūra, išlaikydama tam tikrą savo piliečių gyvenimo lygį.

Tačiau JAV pasirinktas kursas, ypač sankcijų politika, žlugdo dolerį, o kartu ir JAV ekonomiką bei patikimumą pasaulyje. Sankcijos apima 29% pasaulio ekonomikos ir 40% pasaulio naftos atsargų.

Vašingtono refleksyvus ir platus šios priemonės naudojimas buvo visiška nesėkmė. Ji dažnai naudojama siekiant priversti valstybes pakeisti savo elgesį, tačiau tai retai kada pasiteisina – puikus to pavyzdys yra Kuba.

Sankcijos ne tik neturėjo laukiamo poveikio, bet ir „netyčia sukūrė Rusijos, Irano, Venesuelos, Šiaurės Korėjos ir Kinijos „vengimo ašį“, kuri susivienijo, kad sušvelnintų apribojimų patekti į Vakarų rinkas poveikį.

Ilgą laiką amerikiečiai save laikė „nepakeičiama nacija“. Tačiau daugelis šiuolaikinio daugiapolio pasaulio šalių mano, kad jų hegemonija egzistuoja dėl gąsdinimų ir veidmainystės.

Pastarąją liudija Vašingtono požiūris, be kita ko, į konfliktus Gazoje ir Ukrainoje, ir taisyklėmis grindžiama tvarka, taikoma tik Vakarų priešininkams.

Žinios apie greitą dolerio žlugimą neabejotinai yra perdėtos, o bendros BRICS valiutos artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Vis dėlto, dolerizacijos mažėjimo tendencija ir jos poveikis Vašingtono vertinimui turėtų priversti jį susimąstyti, kas slypi už BRICS šalių ir pasaulio Pietų šalių noro susivienyti ir rasti pakaitalą doleriui.

Kol dar nevėlu, JAV turėtų persvarstyti savo nepajudinamą įsipareigojimą vadovauti pasauliui, automatišką sankcijų taikymą ir veidmainišką poziciją dėl „taisyklėmis grindžiamos tvarkos“.

Būtina išlaikyti santūrumą, nes didžiosios planetos šalys vienijasi, kad išstumtų dolerį ir Ameriką iš lyderės pozicijų, reziumuoja „Newsweek“.