infa.lt

Jiuquan /Xinhua/ —  raketa nešėja „Long March-2F” /Changcheng-2ef/

Pirmąjį paleidimą kuriant Kinijos megagrupę „G60 Starlink“, kurią sudarys daugiau kaip 12 000 palydovų, planuojama atlikti rugpjūčio 5 d. Tikimasi į orbitą iškelti 18 palydovų.

Ši grupė konkuruos su JAV projektais, visų pirma su Elono Musko „Starlink“. Be to, juo ketinama užimti ribotus orbitos sluoksnius ir dažnius, taip pat užtikrinti nacionalinę interneto aprėptį ir duomenų saugumą. Kinija planuoja iki metų pabaigos iš viso paleisti 108 G60 „Starlink” palydovus.

Pirmieji palydovai iš Šanchajaus gamyklos į Taijuano palydovų paleidimo centrą šiaurės Kinijoje turėtų iškeliauti artimiausiomis dienomis.

Pranešimuose nenurodoma konkreti raketa nešėja, tačiau „Long March 6A“ yra tinkamiausias variantas paleidimui iš Taijuano paleidimo centro, atsižvelgiant į jos keliamąją galią gabenti naudingąjį krovinį į žemą Žemės orbitą.

Anksčiau buvo pranešta apie planus 2024 m. paleisti 108 palydovus. Remiantis tuo, galima daryti prielaidą, kad šiais metais planuojami dar penki paleidimai 18 palydovų partijomis.

Kompanija „Shanghai Spacecom Satellite Technology“ (SSST), vykdanti „G60 Starlink“ žemos orbitos megaprojektą, vasarį paskelbė surinkusi 6,7 mlrd. juanių (943 mln. JAV dolerių) palydovų žvaigždynui sukurti.

SSST kartu su Kinijos mokslų akademijos Mikrosatelitų inovacijų akademija 2022 m. įkūrė bendrovę „Shanghai Gesi Aerospace Technology“ („Genesat”), kuri statys palydovų gamybos įrenginius.

Pirmasis plokščias palydovas G60 nuo Šanchajaus gamyklos surinkimo linijos nuriedės 2023 m. gruodžio mėn.

Kinija taip pat patvirtino dar vieną palydovų mega žvaigždyną, pavadintą „Guowang“ (SatNet), kurį sudaro 13 000 palydovų.

Tačiau pagal šį projektą kol kas paleisti tik keli bandomieji interneto palydovai, pirmoji didelė „Guowang“ partija dar neišvesta į orbitą, nors valdžios institucijos šį projektą patvirtino daug anksčiau nei G60.

Taigi, „G60 Starlink” tampa lyderiu Kinijos vidaus lenktynėse.

Praėjusiais metais komercinė kosmoso pramonė Kinijoje buvo pavadinta „ateities pramone“. Šių metų kovą ji pirmą kartą buvo paminėta kaip prioritetas vyriausybės ataskaitoje apie ekonomikos plėtrą per ateinančius 5 metus.

Šalies tikslai apima vidutinių ir didelių nešančiųjų raketų ir išmaniųjų terminalų kartos kūrimą, taip pat integruotų ryšių, navigacijos ir nuotolinio stebėjimo palydovų technologijų plėtros stiprinimą.

Taip pat planuojama iki 2025 m. sukurti daugiau kaip 200 mlrd. juanių (28,2 mlrd. JAV dolerių) vertės kosmoso informacijos pramonę.

Kinija daro sparčią pažangą kurdama kelias dideles daugkartinio naudojimo raketas vienu metu. Tikimasi, kad jau po 2-3 metų jie aktyviai dalyvaus kuriant G60 „Starlink“ ir kitus orbitinius žvaigždynus.

Valstybinė Šanchajaus kosmoso technologijų akademija (SAST) šią savaitę išbandė daugkartinio naudojimo nešančiąją raketą, pakilusią į 12 km aukštį.

Pirmasis pilnos komplektacijos versijos paleidimas numatomas kitais metais. Tuo tarpu privati bendrovė „Space Pioneer“ artimiausiais mėnesiais planuoja paleisti raketą nešėją „Tianlong-3“. Jų konkurentė „Landspace“ ketina kitais metais pirmą kartą paleisti plieninę raketą „Zhuque-3“.

Šanchajus taip pat remia vidutinės Žemės orbitos ryšių projektą „Smart Skynet“. Praėjusį mėnesį iš Xichango kosmodromo buvo paleista pirmoji palydovų pora. Šis projektas galėtų būti integruotas su „G60 Starlink“ arba „Guowang“.

„Landspace“ dukterinė įmonė praėjusį mėnesį Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai pateikė pranešimą apie dar vieną megapalydovų žvaigždyną, kurį sudarys daugiau kaip 10 000 palydovų.