2024.06.14 16:02
foto: Gabrieliaus Sevruko
Lietuva kaip valstybė, atkurta 1918 m. buvo atkurta ne po Rusijos, o po Vokietijos okupacijos, apie ką niekas kažkodėl nenori prisiminti. Prisimenama tik Rusijos okupacija, nors Vikipedijoje apie Vokietiją rašoma visiškai aiškiai.
Per visą mūsų istoriją Lietuva buvo okupuojama kiekvienų, kas tik turėjo pakankamai galios tai padaryti.
Reikia pastebėti, kad skirtingais laikotarpiais mes turėjome skirtingus sąjungininkus ir skirtingus okupantus. Tarp jų Rusija, Vokietija, Lenkija ir net Baltarusija (kai Lietuva buvo panaikinta apskritai, paliekant tik LitBelą).
Lietuviai iš esmės tauta tik siauru etniniu požiūriu, pagal savo tradicijas, kalbą ir kultūrą. Politiniu-valstybiniu požiūriu mes esame nacija, kurioje tarpsta įvairių valstybės vystymosi krypčių šalininkų jovalas. Tą akivaizdžiai liudija rinkimų rezultatai.
Todėl, mano nuomone, šiai dienai mes galime susivienyti tik prieš bendrą priešą, tačiau ne už bendrą idėją, kas nieko gero mums ateityje nesiūlo. Kaip nesiūlo ir jokios priimtinos ateities.
Mes nebeturime švietimo, kuris ugdytų jaunąją kartą patriotais, pasirengusiais statyti ir kurti savo valstybę, savo visuomenės gerovę.
Turime ideologinį instrumentą (švietimą), kuris nepastebimai, bet neišvengiamai mus suskaldo, augindamas individualistus, pasiryžusius kovoti tik už savo asmeninę gerovę.
Bendrojo gėrio sąvoka apskritai praranda savo egzistencinę prasmę, sumenkinant darbo, kuris neneša tiesioginės naudos jį dirbančiam, vertę.
Valstybėje viskas politiškai vertinama tik per finansinės naudos prizmę. Net tai, už ko išlaikymą mes jau sumokėjome savo mokesčiais – turi nešti pelną, kitaip naikinama. Pvz Švietimo, gydymo įstaigos, transportas ir t.t. Nebelieka valstybės garantuojamų būtinųjų paslaugų apimčių – viskas traukiasi.
Traukiasi kartu su mūsų suvokimu apie tai – o kas gi mes patys visame tame?
Aklas darbo resursas, vis labiau monetizuojamame politiniame darinyje, neturintis nei teisių, nei žodžio, nei galimybių iš resurso tapti tiesiog žmogumi?
Laikas pradėti užduoti šiuos klausimus ir reikalauti atsakymų. Nes, daugėjant visokiausių žmogaus, vaiko, moterų, mažumų teisių – visos išvardintos grupės tik vis labiau praranda savo teises, kaip paprasti žmonės, norintys gyventi kaip žmonės.
Aišku ir tai, kad Seime sėdintys politikai – tokios pačios aukos, tik to dar nesupratusios – kiekvienas naujas įstatymas, ribojantis paprastų piliečių teises, kažkada paliečia ir juos, bei jų artimuosius, kai politikai praranda valdžios teikiamas privilegijas.
Tada jie skuba prisijungti prie opozicijos gretų, teigdami, kad jie tai geri, jie ne prie ko. Dabar jie darytų gerai.
Ir žmonės vėl jais tiki, kas liudija, jog Tautos, kaip aiškiai suvokiančio savo tikslą darinio, bendrą idėją ir bendrą siekį – nebėra. Nebėra bendro siekio.
Tėra politinė nacija, apibrėžiama vien santvarkos ir geografinių ribų, tačiau susiskaldžiusi svarbiausiais valstybės vystymosi klausimais.
Nyki ateitis, bet jos ko gero nebeišvengsime, ką bekalbėtų ir žadėtų politikai ar į juos pretenduojantys kandidatai.
Kažkas turi pasakyti tiesiai – esame beviltiški – mūsų buvusios galingos tradicijos ir kultūra pasirodė per silpni susidoroti su destrukcija, ateinančia iš dabartinių sąjungininkų.
Koks paradoksas ar ne?
Sąjungininkai ir destrukcija. Buvę okupantai, šiandien karo sąjungininkai ir ideologiniai destruktoriai, nuodijantys mūsų mąstymą, naikinantys etninės tautos vertybes ir tradicijas, tiesiai šviesiai mainais brukdami savo „Vakarų vertybes”.
Galima drąsiai sakyti, kad karinė okupacija yra kur kas mažiau baisi tautos išlikimui, nei ideologinis apnuodijimas.
Po visų okupacijų Lietuva atgimdavo, o po ideologinio nuodo atgimti tiesiog nebebus kam. Nebebus tradicinio lietuvio.
Jei kažkas tikisi išlaukti – šis variantas nepraeis, tokių išlikusių bus nyki mažuma, neturinti jokio svorio išprotėjusioje visuomenėje.
Televizorių ir interneto valdomoje kloakoje.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
289
Taip tema tikrai aktuali šiai dienai, tačiau nesutinku su teiginiu išlaukti. Lietuviai turi intuityvų išlikimo jausmą ir tankiausiai neįsivelią į kovą kurioje negalėtų išlikti, taip buvo jau daug kartų, taip nukentėdavome, taip laimėtojais nebūdavome, tačiau visuomet išlikdavo tauta su savo kalba, kultūra ir tradicijomis. Taip pat nesutinku su teiginiu užnuodijo. Na kovos ir priešai nebūna geri ar blogi, jie būna įvairūs. Tautos dvasios nuodijimas yra gan pastovus ir labai tankiai pasitaikantis priešų kovos būdas. Kodėl straipsnio autorius pamiršta, kad mums bemaž šimtmetį net rašyti lietuviškai buvo draudžiama, tačiau nepaisant to mūsų pati archaiškiausią (nepakitusi) kalba pasaulyje. Mus ir vokietino, lenkino, rusino, tad manau, kad ir anglinimą mes suvirškinsim juolab, kad tai netruks šimtmetį, nes anų kiaušiukai per minkšti, jų net kalba tik penktame amžiuje atsirado ir nei iš tolo neprilygsta mūsiškiai. O, kad mes nesilaikome įsikibę valstybinių sienų, tai čia privalumas, mes prisitaikome labai lengvai, kaip niekas kitas, anglai net galvoja, kad mums labai patinka jiems vergauti, jie nesugebą perkąsti mūsų sielų, na čia panašiai, kaip bandyti sumušti ar sulaužyti vandenį. Straipsnio autoriui patarčiau žvelgti į daug ilgesnį Lietuvių gyvenimo periodą, o ne į keliasdešimt metukų, kurie lietuviams didelės įtakos nepadarys. Na o pesimistams pasakysiu, nemy..kit ant fazės, lietuviai n kartų buvo prardę savo valstybingumą, kaip ir atgavę, tad ne dėl to reikėtų pergyventi.
Ir dar, atkreipkite dėmesį į tai, kad Lietuvoje nesusikaupią bent kiek daugiau kitataučių, na yra, bet nedidelė procentinė dalis. Todėl, kad Lietuvį gali pakęsti tik Lietuvis. Jei taip nutinka, kad susituokia lietuvaičiai su kitataučiais ir jei jie neišvaro svetur, tai šeimoje visuomet valdo lietuvaitis, nepaisant moteris ar vyras. Atkreipkite dėmesį, kiek rusų Latvijoje, Estijoje, o pas mus, išlieka tik patys ištvermingiausi, gebantys prie mūsų pritapti, nepaisant, kad mes jų kalbos nedraudžiame, o kai kuriais kultūriniais dalykais net žavimės. o gal anglų čia daug, sakysite mes biedni, na Afrikoje ar Indijoje dar biednesni, bet ten jie it žuvis vandenį, o gal galite įsivaizduoti juos gyvenančius čia? Na pažįstu Vokiečių čia gyvenančių, dar ir Anglų, bet jie krūpčioja nuo kiekvieno lapo šlamesio.
Pritariu kiekvienam žodžiui. Labai tiksliai viskas sudėliota. Ačiū.
reikia tikėti ateitim… nejaugi nemątote, kad Europos tautos bunda… juk mus valdančių satanoidų tik grupelė, ir jų laikas baigiasi… lietuvaičiai jeigu neatsibus patys, tai bus priversti atsibusti – ir jiems bus gėda dėl netikrų dievų ir vertybių garbinimo…
Darbo resursai nustojo tikėti visokiais sąjūdžiais,susivienijimais,valstiečiais ir autorius žino kodėl. darbo resursai 30m. patraukti šonan net nuo seniūnijų seniūnų rinkimų.net geriesiems valstiečiams tai neįdomus klausimas.svarbiausia drausti ir gąsdinti darbo resursus ir nebevadinti tauta.linkiu kad į sekančius rinkimus ateitų 10 nuošimčių pencininkų .kaip tada su Radžvilu pravardžiuosit tautiečius?
autorius tik dabar isvydo tai,ka as sakau jau 35 metus. Tamsus,nes bailus,bailus,nes tamsus – tesirupina tik kaip pasivogti maistui ir ramiai nusi6ikti. Visai nesuprasdami,kad dabar suvalgytas neapgintas kaimynas – nebeapgins ir jo,kai ateis eile. O ji – ateis! Zveris pasisotina,o kapitalistas – niekada!