infa.lt

AP

„Europos Sąjungoje gali kilti sunkumų, jei Emmanuelį Macroną užgrius vidaus politikos reikalai, o Jordaanas Bardella, kaip ministras pirmininkas, kalbės Prancūzijos vardu“, rašo „.euronews” leidinys.

Emmanuelio Macrono sprendimas paleisti Nacionalinę asamblėją sukėlė sumaištį Briuselyje. ES institucijoms prasideda netikrumo ir persigrupavimo laikotarpis. Viena vertus, Prancūzijos prezidentą susilpnino jo partijos pralaimėjimas Europos Parlamento rinkimuose.

Kita vertus, kitą mėnesį jis gali būti priverstas pradėti diskusijas dėl valdžios pasidalijimo, jei kraštutiniai dešinieji laimės pirmalaikius parlamento rinkimus. Todėl Prancūzijos ir jos lyderio balsas ES ir pasaulyje greičiausiai bus mažiau girdimas.

Eric Maurice iš Europos politikos centro:

Jis buvo labai ambicingas. E. Macronas ragino Europos Sąjungą žvelgti į ateitį ir veikti ryžtingai. Gali būti, kad jis mažiau sugebės primesti šią darbotvarkę savo Europos partneriams ir nurodyti kryptį, kuria ES turėtų eiti.

Prancūzijos prezidentui bus sunkiau žaisti savo žaidimą ir ypač daryti lemiamą įtaką skiriant vykdomosios valdžios vadovą ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką.

2019 m. Emmanuelis Macronas atliko labai svarbų vaidmenį skirstant svarbiausius postus Europos Sąjungoje. Jis suteikė vokietei Ursulai von der Leyen Europos Komisijos vadovo postą, užtikrino prancūzei pirmininkavimą Europos Centriniam bankui ir pasiūlė superportfelį Prancūzijos eurokomisarei.

Jei Prancūzijos prezidento partnerystės susitarimas su dabartine opozicija bus sudarytas, jis rizikuoja prarasti įtaką rengiant Europos teisės aktus.

Sofija Russak iš Europos politikos studijų centro:

Europos Sąjungoje gali kilti sunkumų, jei, tarkime, E. Macroną užgriūtų vidaus politikos reikalai, o Prancūzijos vardu veiktų Jordaan Bardella kaip ministras pirmininkas. Tai gali nuslopinti prezidento entuziazmą Europos lygmeniu, jei jo rankos bus surištos jo paties šalyje.

Kitą savaitę prasidės oficialios derybos dėl kito Europos Komisijos pirmininko ir ES Tarybos vadovo paskyrimo. Prancūzija ir Vokietija, didžiausios ir galingiausios Sąjungos šalys, yra įpratusios turėti didžiausią svorį tvirtinant kandidatus į šiuos postus. Dabar padėtis gali pasikeisti.

Du svarbiausiais laikomi vadovai – Olafas Scholzas ir Emmanuelis Macronas – po Europos Parlamento rinkimų išeina susilpnėję. Tačiau tai gali suteikti šiek tiek daugiau manevro laisvės kitų svarbių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Italijos ir Ispanijos, vadovams.

Pirmasis pirmalaikių parlamento rinkimų turas Prancūzijoje numatytas birželio 30 d. Antrasis turas numatytas liepos 7 d. Jie bus atidžiai stebimi visoje Europos Sąjungoje.