infa.lt

Antradienį Europos kraštutinių dešiniųjų veikėjai susirinko į metinę konferenciją Briuselyje. Renginys buvo jų rinkimų kampanijos prieš birželio mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kurių rezultatai, kaip tikisi kraštutinių dešiniųjų jėgos, gerokai sustiprins jų atstovavimą Europos Parlamente, dalis.

Tačiau pati konferencija vargu ar būtų sulaukusi didelio žiniasklaidos dėmesio, jei Belgijos sostinės valdžios institucijos nebūtų bandžiusios jos uždrausti. Tai buvo akivaizdus susirinkimų laisvės pažeidimas, todėl nenuostabu, kad teismas stojo renginio organizatorių pusėn ir konferencija pratęsta trečiadienį.

Dviejų dienų Europos kraštutinių dešiniųjų partijų konferenciją, kuri turėjo vykti balandžio 16-17 d. ir kurioje dalyvavo daugelis Europos politikos sunkiasvorių, pavyzdžiui, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, organizavo Hagoje įsikūręs dešiniųjų pažiūrų analitinis centras Edmundo Burke’o fondas (Edmund Burke Foundation), o jos šūkis buvo „Nacionalinis konservatizmas, nacionalinės valstybės išsaugojimas Europoje”.

Tačiau nuo pat pradžių viskas klostėsi ne taip gerai, kaip tikėtasi. Likus kelioms dienoms iki renginio, dvi Briuselio vietos, kurios buvo pasirinktos renginiui ir iš pradžių sutiko jį surengti, viena po kitos atsisakė organizatorių.

Beveik paskutinę minutę konferenciją sutiko surengti Briuselio centriniame rajone esanti Claridge salė. Tačiau organizatorių džiaugsmas buvo per ankstyvas. Balandžio 16 d., praėjus vos porai valandų nuo konferencijos pradžios, į renginio vietą buvo išsiųstos viešosios tvarkos palaikymo pajėgos, o Belgijos Saint-Josse-et-Nodé savivaldybės meras Emiras Kieras įsakė nutraukti renginį, kad būtų „užtikrinta viešoji tvarka”.

Tą dieną netoli Europos ultradešiniųjų susirinkimo turėjo vykti antifašistinis protestas, o valdžios institucijos rėmėsi tuo pretekstu, kad policijai būtų sunku užkirsti kelią galimiems kraštutinių dešiniųjų ir jų oponentų susirėmimams.

Beje, šis sprendimas neliko be ideologinio atspalvio, kurio meras Emiras Kiras, buvęs Socialistų partijos narys, labai ir neslėpė. „Kraštutiniai dešinieji nėra laukiami”, – parašė jis „X” tinkle paskelbtame įraše, pranešdamas apie sprendimą uždrausti jau prasidėjusį renginį.

Reikia pripažinti, policija elgėsi labai subtiliai. Visų pirma ji netrukdė pagrindinio „Brexit” ideologo – Didžiosios Britanijos dešiniųjų pažiūrų politiko Nigelo Farage’o ir kitų kalbėtojų pasisakymų.

Tačiau policija neleido į salę patekti tiems, kurie iki to laiko nespėjo į ją patekti. Tarp jų buvo ir buvęs kraštutinių dešiniųjų kandidatas į Prancūzijos prezidentus Ericas Zemmouras, kuris tikėjosi papasakoti bendraminčiams apie Europos Sąjungos migracijos politikos nesėkmes.

Pasak „Politico” leidinio, į pastatą, kuriame vyko renginys, nebuvo įleista net maitinimo įmonė, turėjusi konferencijos dalyvius pamaitinti pietumis. Matyt, policija tikėjosi, kad alkani kraštutiniai dešinieji ilgai salėje neužsibus.

Tačiau vėlyvą antradienio vakarą konferencijos organizatoriams pavyko užginčyti sprendimą uždrausti konferenciją teisme. Jo verdiktas buvo nedviprasmiškas: kilus pavojui sutrikdyti viešąją tvarką, valdžios institucijos turėtų imtis priemonių „demonstracijoms viešosiose vietose slopinti, o ne uždrausti privačius susibūrimus”, o vyriausybė „turėtų bent jau stengtis apsaugoti tuos, kurie nori pasinaudoti savo konstitucine teise susirinkti”.

Tuo tarpu šis incidentas jau sukėlė daug triukšmo spaudoje ir išprovokavo nemažai kritiškų atsiliepimų.

„Tai tas pats senas komunistinis stilius, kai jei nesutinki su manimi, tave reikia uždrausti, tave reikia uždaryti”, – žurnalistams pareiškė Nigelas Farage’as.

Viktoras Orbanas, kuris buvo paskelbtas pagrindiniu antrosios konferencijos dienos pranešėju, neignoravo šio atvejo. „Manau, kad jie nebegali pakęsti laisvo žodžio. Paskutinį kartą jie norėjo mane nutildyti padedami policijos, kai 88-aisiais komunistai ją užsiundė ant manęs. Mes nepasidavėme tada ir nepasiduosime šį kartą!” – socialiniame tinkle „X” parašė Vengrijos premjeras.

„Kadangi kairieji Flandrijoje sudaro mažumą, visur, kur tik jie turi valdžią (Belgijoje), stengiasi ja pasinaudoti, kad įbaugintų dešiniuosius”, – komentavo šį atvejį kitas konferencijos dalyvis, Belgijos europarlamentaras Tomas Vandendriessche, atstovaujantis populiariai flamandų nacionalistų partijai „Vlaams Belang”.

Tačiau, neperdedant, pagrindinė kraštutinių dešiniųjų PR pergalė buvo Belgijos ministro pirmininko Alexandre’o De Croo reakcija, kuris tai, kas įvyko Claridge’s, pavadino „nepriimtinu atveju”.

„Savivaldybių autonomija yra mūsų demokratijos kertinis akmuo, tačiau ji niekada negali būti viršesnė už Belgijos konstituciją, kuri nuo 1830 m. garantuoja žodžio ir taikių susirinkimų laisvę. Politinių susirinkimų draudimas prieštarauja Konstitucijai. Taškas”, – parašė jis tame pačiame „X” socialiniame tinkle.

Dabartinis incidentas įvyko politinės kampanijos prieš birželio 6-9 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus įkarštyje. Apklausų Europos mastu šiuo klausimu nėra, tačiau nemažai organizacijų galimą vietų pasiskirstymą EP skaičiuoja remdamosi nacionalinėmis apklausomis visose ES valstybėse narėse.

Ir tokie skaičiavimai bendrai žada kraštutinių dešiniųjų partijų atstovavimą ES įstatymų leidžiamojoje valdžioje po rinkimų gerokai padidinti – akivaizdžiam pagrindinių Europos politikų nepasitenkinimui.

Tokiomis aplinkybėmis Briuselio valdžios institucijos, bandydamos uždrausti renginį, iš esmės sugrojo į naudą savo politiniams oponentams, kurie jau pradėjo naudoti šį incidentą propagandos tikslais.

„Turime žinoti, kad mūsų priešai panikuoja, ir jie tai rodo kiekvieną dieną. Priešai žino, kad jų laikas bėga”, – apie draudimą kalbėjo vienas iš renginio dalyvių, Europos Parlamento narys iš Ispanijos „Vox” Germanas Terchas.

infa.lt: demokratija veikia tik tada, kai taikoma kairiųjų atžvilgiu, tarp eilučių teigia patys kairieji. Dešiniesiems – jokios demokratijos negali būti, šnabždasi jie tarpusavyje.