Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai, rašo „euronews.” leidinys.
Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas.
Tačiau taip neturėjo būti. Po 2022 m. invazijos į Ukrainą iš Rusijos pasitraukė daug didelių bendrovių, o ES ir JAV koordinavo ir atnaujino kelis sankcijų paketus, kuriais buvo siekiama paveikti Rusijos ekonomiką ir netiesiogiai padėti ukrainiečiams kariauti.
2022 m. peraugimas į visavertį karą nebuvo konflikto pradžia. Jis prasidėjo 2014 m. įsiveržus į Krymą ir jį aneksavus.
Rusija puolė pasirengusi
Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europos Sąjunga jau tada Rusijai buvo įvedusios diplomatines, ekonomines ir finansines sankcijas. Nors jos buvo švelnesnės nei dabar galiojančios, Maskva tuos įspėjimus vertino rimtai ir žinojo, kad plataus masto invazija reikštų papildomas, griežtesnes priemones.
Todėl Rusija ruošė savo ekonomiką pereiti prie karo ekonomikos. Ji toliau konsolidavo savo finansų ir energijos rinkas, kreipdamasi į Rytų sąjungininkus, tokius kaip Kinija, pavyzdžiui, tiesdama ESPO dujotiekį.
Jei Rusija iš tiesų yra izoliuota nuo vadinamųjų Vakarų, ji turi daug galingų sąjungininkų, su kuriais palaiko gerus santykius, pavyzdžiui, su daugeliu savo tiesioginių kaimynių, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai. Dėl tokių partnerių prekyba su Europa vis dar įmanoma, nors ir su tam tikromis korekcijomis.
Be to, sankcijų įgyvendinimas užtruko, ir Rusija turėjo 12 mėnesių laikotarpį, kol įsigaliojo ES priemonės, draudžiančios naudoti rusišką naftą, todėl buvo laiko papildomai pasirengti.
Nafta palaiko Rusijos ekonomiką
Nepaisant sankcijų, Rusija tebėra viena didžiausių pasaulyje naftos eksportuotojų ir naudojasi Saudo Arabijos praėjusių metų sprendimu sumažinti žaliavinės naftos eksportą. Iki tol karalystė buvo pirmoji naftos eksportuotoja pasaulyje.
„Esant dabartinei „Brent” kainai – daugiau nei 80 JAV dolerių – biudžetas iš naftos mokesčių uždirba pakankamai pinigų, kad galėtų finansuoti ir karinį pramoninį kompleksą, ir socialines išlaidas, ir kitus biudžeto straipsnius, o deficitas nesiekia 1% BVP”, – aiškino Eurazijoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Macro-Advisory” generalinis direktorius Christopheris Weaferis.
„Deficitą galima komfortiškai finansuoti iš sukauptų finansinių rezervų. Šios pajamos iš naftos yra labai svarbios kaip „svyravimo stabilizavimo veiksnys”.” K. Weaferis pabrėžė, kad pernai 20% nuvertėjęs rublis JAV dolerio atžvilgiu padidino Rusijos eksporto pajamas, nes naftos eksportas yra susietas su JAV valiuta, nepriklausomai nuo sandoriuose naudojamos valiutos.
Gyventojai apskritai patenkinti
Rusijos valstybė, kurios valdymo sistema jau dešimtmečius yra tvirtai įsitvirtinusi šalyje ir užtikrina tam tikrą stabilumą, skiria didžiules pinigų sumas palaikymui.
Remiamos šimtų tūkstančių užverbuotų rusų, įskaitant tuos, kurie taip ir negrįžo iš Ukrainos, šeimos. Karinė mobilizacija yra vienas iš veiksnių, lėmusių dabartinį darbo jėgos trūkumą, o tai reiškia, kad darbo vietas lengva rasti ir išlaikyti (esant darbo jėgos trūkumui rinkoje).
Per pastaruosius metus darbo užmokestis smarkiai padidėjo, o daugumai, įskaitant mažiausiai uždirbančius, jis padidėjo 20% – dėl valstybės skiriamų pinigų. Tai atsveria infliacijos, kuri vis dar viršija planuotą ir vasarį siekė 7,7%, poveikį.
Tai „skatina vartotojų sektoriaus atsigavimą ir bendrą stabilumo bei pasitikėjimo jausmą”, – sakė Kristoferis Vėferis (Christopher Weafer), – „nes žmonės turi pinigų, kuriuos gali išleisti”.
Dėl Vakarų sankcijų atsiradęs deficitas iš tikrųjų nebėra problema, nes populiarius vakarietiškus produktus lentynose pakeitė rusiški atitikmenys.
Kalbant apie karą Ukrainoje, net jei visa Rusija nebūtinai iki galo tiki vyriausybės propaganda, tai dauguma bent jau su ja sutiko. Pranešimas, kad naujo mobilizacijos etapo nebus, daugelį nuramino. Likusiems protestai tebėra draudžiami, o disidentų balsas nutildomas – ir tai nieko naujo.
Ar dabartinė padėtis tęsis ilgai?
Artimiausiu metu, greičiausiai – taip. Tačiau naftos rinkos raida gali turėti didelę įtaką Rusijos pajamoms, nesvarbu, ar jos sumažės dėl mažesnio eksporto kiekio, ar dėl mažėjančių barelio kainų.
„Tuomet vyriausybei tektų mažinti išlaidas kai kuriose srityse, nes ji negali skolintis pinigų ir nenorėtų per daug ar per greitai eikvoti finansinių rezervų”, – sakė Weaferis.
Iki 2030 m. išryškės didesnė problema – Rusijos demografinis nuosmukis. Kaip ir kitur pasaulyje, šalyje mažėja gyventojų ir darbo jėgos. Nors ši problema ir buvo nustatyta, kol kas ji buvo atidėta, nes vyriausybę domino svarbesni dalykai, pavyzdžiui, ekonomikos parengimas ir palaikymas įsiveržiant į kaimyninę šalį.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
117
Leidžiama ...
Tuo, kad Rusija turėtų pinigų karui pasirūpino ne kas kitas, bet Bidenas ir Amerikos demokratai.
Vos tapęs prezidentu Bidenas uždraudė pardavinėti Amerikos naftą, dėl ko naftos kaina pasaulinėje rinkoje stipriai pakilo. Tuomet rusai, kurių pagrindinė eksporto prekė yra nafta, per trumpą laiką uždirbo pakankamai pinigų, kad sukauptų rezervą ir pradėjo karą.
Priminsiu, kad nors masonai ir jiems priklausanti žiniasklaida kaltino Trumpą dirbant rusams, tačiau Trumpas būdamas prezidentu buvo suaktyvinęs Amerikos naftos prekybą. Būnant Trumpui Amerikos prezidentu rusai uždirbdavo iš naftos tiek, kad vos patys pragyvendavo, o kad dar sugebėtų finasuoti karą, net kalbų nebuvo.
Tačiau Bidenas pakeitė šią situaciją. Bidenas ir demokratai savo veiksmais finansavo Rusijos karą ir Ukrainos užpuolimą. Jei Bidenas nebūtų buvęs pastatytas prezidentu, nebūtų ir karo.
Bidenas yra davosomasonų statytinis ir jis žinoma kad įgyvendina ne savo privačius, bet viso jį pastačiusio klano planus. O davosomasonų planai yra žinomi, jie yra išdėstyti Davoso masonų klubo įkūrėjo Klauso Švabo knygoje, kuri vadinasi „Didysis perkrovimas”. Davoso masonai tikslingai kelia karą, badą ir marą tuo tikslu, kad nusmukdyti ir palaužtų pasaulio Tautas, kad jos lengviau sutiktų su jų vienos pasaulinės valstybės sukūrimu, vergovinės ir totalinio sekimo ir kontrolės sistemos įvedimu ir žmonių sučipavimu.
Bidenas labai paprastai galėtų pabaigti šį vakarų ir rusų masonų bendru veikimu sukeltą karą. Bidenui pakaktų tšik imti ir pradėti prekiauti Amerikos nafta tokiais kiekiais, kokias prekiavo Trumpas prieš karą ir karas pasibaigtų labai greitai be jokių pseudo sankcijų, be pseudo paramos Ukrainai, be jokių ginklų ir kas svarbiausia be jokių masinių žmonių, tiek rusų tiek Ukrainos Tautose, mirčių. Bidenas turi nutraukti karą, kad vėl sugrįžtų taika ir ramybė.