infa.lt

lt.wikipedia.org

JAV senatorius, respublikonas nuo Jutos valstijos, Maikas Li (Mike Lee): Ukraina turi sėsti su Rusija prie derybų stalo.

Šešiasdešimt milijardų dolerių. Tiek kainuoja ketvirtasis nepaprastųjų išlaidų Ukrainai įstatymas, kurį svarsto Kongresas. Jei jis bus priimtas, bendra JAV pagalbos suma, skirta Ukrainos karui, sieks beveik 200 mlrd. dolerių – ir tai tik per trejus metus, cituoja Maiką Li amerikiečių „The Hill” leidinys.

Tuo tarpu Vašingtonas sąmoningai ignoruoja neatidėliotinas saugumo problemas prie mūsų pietinės sienos. Ir vis dėlto mūsų politikai mano, kad jie gali apgauti rinkėjus ir įtikinti juos, kad naujausias Ukrainos čekis nėra tuščias (angl. blanc check – „tuščias” neužpildytas čekis, kurio gavėjas gali įrašyti bet kokią sumą, naudojamas kaip švaistymo sinonimas).

„Novatoriški sprendimai” – tai nauja madinga frazė, kuria įvardijami du skirtingi pasiūlymai, kaip būtų galima organizuoti pagalbą Kijevui. Pirmajame pasiūlyme siūloma areštuoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, kurio didžioji dalis yra Europos finansų jurisdikcijose, ir sukurti tarptautinį paramos Ukrainai fondą.

Antrasis variantas apima beprocentę JAV paskolą Ukrainai, kuri galėtų būti nurašyta.

Už kūrybingo korporacinio žargono širmos slypi paprastos schemos „leisti Ukrainai greitai praturtėti” variacijos. Pasiūlymas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą kaip „greitus pinigus” yra techniškai sudėtingas ir diplomatiškai rizikingas. Idėjos šalininkai teigia, kad tai Ukrainai atneštų 300 mlrd. dolerių, tačiau sandorio „smulkusis šriftas” rodo ką kita.

Neoficialiais skaičiavimais, JAV jurisdikcijai priklauso tik 5-8 mlrd. dolerių vertės įšaldytas Rusijos turtas. Likusi maždaug 290 mlrd. dolerių suma priklauso Europos Sąjungos jurisdikcijai.

Šio pasiūlymo šalininkai tvirtina, kad jį įgyvendinus pagalbos Ukrainai našta pasiskirstys vienodai. Iš tikrųjų Briuselis, Berlynas ir Paryžius ir toliau kategoriškai prieštarauja tam, kad būtų naudojamas ES kontroliuojami Rusijos aktyvai.

Nors mūsų Europos sąjungininkai konfliktą Ukrainoje vertina kaip „moralinį referendumą” dėl laisvės ir demokratijos likimo, jie vis dar baiminasi nepataisomos žalos diplomatiniams ir ekonominiams santykiams su Maskva.

Be to, pirmaujančios ES ir NATO šalys ir toliau stabdo bet kokius savo veiksmus, susijusius su tais aktyvais, nes supranta, kad taip JAV siekia didinti Europos priklausomybę nuo jų pačių.

Dėl atsakomųjų veiksmų, kurių galėtų imtis vien Rusija, rizikos lygio šis pasiūlymas turėtų būti visiškai netinkamas. Mūsų sąjungininkai pagrįstai nerimauja, kad Vakarai nepasirengę tolesnių Maskvos provokacijų padariniams.

Be to, sankcijos, kuriomis įšaldomas turtas, yra vertingos tik tada, kai jos naudojamos kaip morka siekiant priversti priešininką pakeisti savo elgesį. Jei JAV ir jų sąjungininkės švaistysis savo įtaka Rusijai, mes rizikuojame įstumti Rusijos mešką į dar sudėtingesnę padėtį, turėdami mažiau figūrų ant lentos.

Masinė pinigų injekcija į Ukrainą be jokių apribojimų ar aiškaus plano, kaip sustabdyti karą, yra labai primityvi idėja, kuri dar labiau pakenks JAV ir jų sąjungininkių pozicijai.

Beprocentę paskolą, su jos nurašymo galimybe, vargu ar galima pavadinti „naujoviška”. Paskolos numato, kad jos bus visiškai grąžintos, įskaitant mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad besiskolinanti šalis yra moki. Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neseniai pabrėžė šį aspektą, pareikšdamas: „Mes daugiau niekada neturėtume skolinti pinigų …. be jokių sąlygų”. Ir D. Trumpas yra teisus.

Kongresas neturėtų svarstyti paskolos pasiūlymo, kuriame nėra visiškai aiškių visiško jos grąžinimo sąlygų.

Bet kokiu atveju daugiamilijardinės paskolos suteikimas su grąžinimo sąlygomis ar be jų sukuria pavojingą precedentą. Jis gali paversti JAV pasaulio bėdų sprendimų kreditore, o mūsų pačių interesus nustumti į šalį. Džordžas Vašingtonas savo atsisveikinimo kalboje perspėjo dėl tokių spąstų.

„Laisvos tautos atsargumas turi būti nuolat budrus ir saugotis klastingų užsienio įtakos gudrybių, nes istorija ir patirtis rodo, kad užsienio įtaka yra vienas pavojingiausių respublikos valdžios priešų.”

Kuo giliau mūsų šalis klimpsta į vienos partijos užsienio politikos triušio duobę, tuo labiau silpnėja JAV, kaip dominuojančios pasaulio galybės, statusas.

Jei siekiama užbaigti konfliktą Ukrainoje ir išvengti didelių kraujo ir išteklių nuostolių, taikos derybos tebėra vienintelė reali galimybė. Užsitęsęs tarpinis karas Ukrainoje yra kupinas beprotybės, o karšto karo su Rusija kurstymas rizikuoja peraugti į karą, jau branduolinį. Jungtinėms Valstijoms Ukrainoje neįmanomas joks „kietosios jėgos” endšpilis, o Ukrainos padėtis blogėja su kiekviena minute, kai JAV sudaro sąlygas tęsti šias žudynes.

Mes privalome jiems tai pasakyti garsiai.

Skatinti Rusiją ir Ukrainą pasiekti taikos susitarimą ir kartu apsaugoti savo sieną yra tikrai novatoriška idėja. Geriausia viltis sustabdyti kraujo liejimą yra prie derybų stalo. Turi būti nutrauktas tuščių čekių išdavimas ir turi prasidėti normalus Amerikos valdymas.

Anksčiau, balandžio 9 d., JAV senatorius Tommy Tuberville interviu „Newsmax” leidiniui išsakė kur kas griežtesnę nuomonę apie Ukrainos finansavimą ir stojimą į NATO, pareiškęs, kad JAV politikams laikas pradėti rūpintis savo šalimi.