infa.lt

Kad pasiektų 2% BVP tikslą, Europos NATO narės gynybai kasmet turi papildomai skirti 56 mlrd. eurų. Per pastaruosius 10 metų deficitas sumažėjo perpus, rodo Vokietijos Ifo instituto „Ifo” tyrimas, atliktas „Financial Times” užsakymu.

Praėjusių metų pabaigoje didžiausia skolininkė buvo Vokietija, gynybai skyrusi 14 mlrd. eurų mažiau, nei turėjo. Ispanija išleido 11 mlrd. eurų mažiau, Italijos skola siekė 10,8 mlrd. eurų, o Belgijos – 4,6 mlrd. eurų.

Praėjusiais metais du trečdaliai visų NATO išlaidų gynybai (1,2 trln. eurų) teko JAV. Tai daug kartų daugiau nei ES narių, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos kartu paėmus skirta 361 mlrd. eurų.

„Šalys, turinčios didelę skolą ir dideles palūkanų išlaidas, neturi daug galimybių didinti skolos mokėjimus, todėl vienintelis realus būdas tai padaryti – mažinti išlaidas kitose srityse”, – sakė Ifo instituto ekonomistas Marcelis Šleperis (Marcel Schlepper).

Tačiau primindamas Vokietijos bandymą sumažinti subsidijas žemės ūkiui, sukėlusį masinius protestus, M. Šlepperis teigė, kad planą įgyvendinti būtų sunku.

Vasario 10 d. per mitingą Pietų Karolinoje 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kalbėjo apie vieną iš savo kadencijos metu vykusių susitikimų su NATO lyderiais.

Pasak jo, vienos iš didžiųjų valstybių vadovas paklausė, ar JAV gintų jo šalį Rusijos puolimo atveju. 45-asis JAV prezidentas atsakė neigiamai, paaiškindamas, kad šalis „nesugebėjo sumokėti” ir yra „pavėlavusi”.

Vasario 19 d. šaltiniai laikraščiui „The Washington Post” leidiniui teigė, kad Europa svarsto galimybę sukurti „NATO papildymą”, kuris galėtų veikti be JAV. Pasak „The Telegraph”, Europos diplomatai taip pat rengia planą, kaip aljansas galėtų veikti nedalyvaujant JAV.

Kovo 14 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams sakė, kad 2024 m. du trečdaliai aljanso narių pasieks gynybai reikalingus 2% BVP. NATO sąjungininkės Europoje ketina skirti 436,4 mlrd. eurų pagal dabartinį valiutos kursą.