infa.lt

nuotr. EPA-EFE/STEPHANIE LECOCQ

Anksčiau tvirtinusi, kad Emmanuelio Macrono poziciją dėl NATO karių siuntimo į Ukrainą reikėtų apsvarstyti, šiandien K.Kallas jau to nesiūlo.

Ministrė pirmininkė Kaja Kallas „Riigikogu” nariams patvirtino, kad Estija, kaip ir kitos ES šalys, nesiųs savo karių į karą Ukrainoje, rašo estų ERR leidinys.

Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmetama galimybė siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą. Kiti vadovai neigė, kad tokia galimybė yra svarstoma.

Trečiadienį Estijos opozicijos parlamento nariai paklausė Kallaso apie Estijos poziciją.

„Tai, ką daro visi kitų šalių vadovai ir ką aš taip pat darau, yra šios visuose vertimuose pasirodžiusios nuostatos, tarsi kalbama apie sausumos pajėgų siuntimą, paneigimas. Nebuvo kalbama apie sausumos kariuomenės siuntimą; buvo kalbama apie tai, kad ten reikia siųsti karius. Lygiai taip pat galiu jus patikinti, kad mūsų kariai nevyks ten kariauti. Galiu jus tuo patikinti, kaip tai patvirtino ir kitų šalių vadovai”, – parlamento nariams sakė K. Kallasas.

K. Kallas pareiškė, kad visos šalys bijo eiti į karą, ir ji žino, ką sakė kitų valstybių vadovai. Be to, Ukraina paprašė amunicijos ir oro gynybos, o ne sausumos pajėgų.

„Todėl, kad nebūtų karo, turime dėti pastangas, kad šis karas Ukrainoje būtų nutrauktas. Kad šis karas Ukrainoje baigtųsi, ir to mūsų paprašė ukrainiečiai. Jie neprašė karių, jie neprašė sausumos pajėgų. Jie prašė amunicijos, priešlėktuvinės gynybos įrangos, karių apmokymo, ir mes tai darome. Jie taip pat prašė paramos. Jie prašė politinės izoliacijos [Rusijos], ir mes visa tai darome”, – sakė premjerė.

Kaja Kallas tai pareiškė trečiadienio popietę vykusiame Riigikogu posėdyje, kuris tapo karštas, nes opozicinės partijos EKRE narių netenkino jos pirminiai atsakymai į jų klausimus.

Deputatas Varro Vooglaid premjerei uždavė tris klausimus: 1) ar ji galėtų patvirtinti, kad nė vienas Estijos gynybos pajėgų aktyvus karys ar rezervistas nebuvo išsiųstas dalyvauti karinėje veikloje Ukrainoje jokiomis pareigomis; 2) ar ji galėtų patikinti, kad būdama ministre pirmininke nesiųstų EDF pajėgų į Ukrainą; ir 3) ar ji liktų Estijoje, jei prasidėtų karas.

Praėjusią savaitę Kallasas sakė „Aktuaalne kaamera”, kad šis klausimas nebuvo svarstomas.