infa.lt

Julija Navalnaja Miuncheno saugumo konferencijoje

Apie ką kalbama Miuncheno saugumo konferencijoje

Penktadienį, vasario 16 d, Miunchene prasidėjo kasmetinė tarptautinė saugumo konferencija. Atidarydamas renginį JT generalinis sekretorius António Guterresas pareiškė, kad „pasaulis susiduria su egzistenciniais iššūkiais”, o „pasaulio bendruomenė yra labiausiai susiskaldžiusi per pastaruosius 75 metus”.

Pasak jo, krizę galima įveikti, be kita ko, įtvirtinant „teisingą ir tvarią taiką Ukrainai ir Rusijai”. Tačiau kol kas tai neįvyko, o dauguma Vakarų forumo dalyvių kalbėjo apie būtinybę ginkluotis ir apginkluoti Ukrainą, iš Miuncheno praneša „Kommersant” specialioji korespondentė Olena Černenko.

Penktadienį prasidėjusi Miuncheno saugumo konferencija yra 60-oji, tačiau tarp daugybės jos aukšto rango dalyvių nėra šventinės nuotaikos. Tai paaiškėjo forumo išvakarėse, kai buvo paskelbta metinė analitinė ataskaita „Miuncheno saugumo ataskaita” apie padėtį euroatlantinėje erdvėje ir pasaulyje. Šių metų dokumentas pavadintas „Lose-Lose?”, o tai apytikriai galima išversti kaip „Visapusis pralaimėjimas?”.

Iš JT Generalinio Sekretoriaus kalbos buvo aišku, kad ataskaitos pavadinime esančio klaustuko ženklo galėjo nebūti. António Guterreso teigimu, dabartinė pasaulio tvarka mažai kam veikia. Tiesą sakant, pasakysiu taip: ji apskritai niekam neveikia, – pripažino JT generalinis sekretorius, – akivaizdu, kad mūsų pasaulį ištiko gili krizė.

Dabartinis pasaulinis valdymas stiprina susiskaldymą ir kursto nepasitenkinimą.” António Guterreso teigimu, „pasaulis susiduria su egzistenciniais iššūkiais”, o „pasaulio bendruomenė yra labiausiai susiskaldžiusi per pastaruosius 75 metus”. „Net Šaltojo karo epocha tam tikrais atžvilgiais buvo mažiau pavojinga”, – sakė jis ir pridūrė, kad šiandien valstybės „daro ką nori be jokios atskaitomybės”.

Tarp dabartinių karštųjų taškų jis išskyrė eskalaciją Artimuosiuose Rytuose ir karinį konfliktą dėl Ukrainos. „Mums labai reikia teisingos ir tvarios taikos Ukrainai, Rusijai ir visam pasauliui”, – kreipėsi António Guterresas į konferencijos dalyvius.

Tačiau dauguma Vakarų šalių atstovų (į Miuncheną atvyko daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovų, užsienio reikalų ir gynybos ministrų iš viso pasaulio), sprendžiant iš pirmosios dienos pasisakymų, mano, kad sąlygos derėtis dėl taikos Ukrainoje dar nepribrendusios.

Konferencijos pirmininkas, buvęs Vokietijos diplomatas Christophas Heusgenas (Kristofas Heusgenas), sakė, kad nemato jokio Rusijos valdžios pasirengimo spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.

Tuo jis pagrindė ir faktą, kad Rusijos oficiali delegacija vėl nebuvo pakviesta į forumą, kaip ir prieš metus.

Atidarymo sesijoje Jungtinių Valstijų vardu kalbėjo viceprezidentė Kamala Harris. Prieš pat sesijos pradžią jai dalyvaujant paaiškėjo, kad kalėjime mirė opozicionierius Aleksejus Navalnas.

Komentuodama šią žinią Kamala Harris sakė, kad „kad ir kokią istoriją jie (Rusijos valdžia) papasakotų, už tai (opozicionieriaus mirtį) atsakinga Rusija”. Panašiai Miunchene kalbėjo ir daugelis kitų Vakarų politikų (atskirą pareiškimą padarė ir konferencijoje svečio teisėmis dalyvavusi Aleksejaus Navalno našlė Julija)

Kamala Harris, pasak JAV žiniasklaidos, kelionės į Miuncheną metu svarbiausia buvo nuraminti Jungtinių Valstijų sąjungininkus Europoje, kuriuos jaudina vis realesnė Donaldo Trampo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva.

Pirmąją kadenciją prezidento poste respublikonas rimtai svarstė galimybę išvesti JAV iš NATO, o praėjusią savaitę pareiškė, kad jam vadovaujant amerikiečiai neapsaugos Europos šalių, kurios nepakankamai skiria lėšų savo gynybai, nuo galimo Rusijos puolimo.

Kita vertus, Kamala Harris savo kalboje pabrėžė, kad JAV negali sau leisti izoliuotis ir turi būti pasirengusios ginti savo sąjungininkus.

Tačiau Jungtinėse Valstijose yra tokių, kurie su tuo nesutinka, – sakė ji, aiškiai turėdama omenyje Donaldą Trampą, – jie mano, kad Amerikos žmonėms naudinga izoliuotis nuo pasaulio, atsisakyti įsipareigojimų mūsų sąjungininkams, remti diktatorius ir naudoti represijas. Tokia pasaulėžiūra yra pavojinga, destabilizuojanti ir trumparegiška”.

Pasak K.Harris, Džo Baideno administracijai svarbiausia, kad „šventas Jungtinių Valstijų įsipareigojimas NATO išliktų nepajudinamas”. „Esu įsitikinusi, kad mūsų ilgalaikio pasaulinio lyderio vaidmens vykdymas atitinka esminius Amerikos žmonių interesus”, – sakė ji, kreipdamasi ne tiek į forumo dalyvius, kiek į Jungtinių Valstijų kongresmenus, blokuojančius kitą 60 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą.

Viceprezidento kalba leido suprasti, kad Baltieji rūmai yra pasiryžę įtikinti įstatymų leidėjus paremti atitinkamą įstatymo projektą, „kad būtų suteikta itin svarbių ginklų ir išteklių, kurių Ukrainai taip reikia”.

Tačiau Jungtinių Valstijų sąjungininkai europiečiai, sprendžiant iš kalbų scenoje ir pokalbių konferencijos kuluaruose, vis labiau ruošiasi galimybei, kad valdžia Baltuosiuose rūmuose gali pasikeisti ir jiems teks patiems užtikrinti savo saugumą bei remti Ukrainą.

Tokiomis aplinkybėmis Vokietija ir Prancūzija jau dabar siekia atlikti svarbesnį vaidmenį Europos reikaluose. Abi šalys jau paskelbė ketinančios didinti išlaidas karinėms reikmėms (kol kas nei Berlynas, nei Paryžius nevykdo NATO reikalavimų gynybai skirti 2% savo BVP).

Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašė susitarimus dėl bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo.

Nekalbama apie garantijas pagal Vašingtono sutarties, kuria įsteigta NATO, penktojo straipsnio dvasią (vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu). Tačiau kartu Vokietija ir Prancūzija žada Ukrainai ilgalaikę ir visapusišką pagalbą stiprinant jos gynybinius pajėgumus. Anksčiau tokį pat susitarimą su Ukraina pasirašė ir Jungtinė Karalystė.

Olafas Scholzas penktadienio susitarimus pavadino istoriniais. Jo teigimu, Vokietija remia Ukrainą, nes tai didina jos pačios saugumą, todėl Berlynas, kaip ir Paryžius, padės Kijevui nepriklausomai nuo to, ką darys Vašingtonas.

Panašu, kad Volodymyras Zelenskis taip pat to labai tikisi. „Mes nesitikime vien Vokietijos, mes tikimės visos Europos Sąjungos”, – sakė jis spaudos konferencijoje Berlyne po to, kai pasirašė naują susitarimą su Vokietijos Federacine Respublika. Kartu jis išreiškė viltį, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos „neatsitrauks”.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas laukiamas Miunchene vyksiančioje konferencijoje. Praėjusiais metais jis renginyje kalbėjo vaizdo ryšiu iš Kijevo, tačiau šį kartą, kaip praneša žiniasklaida, jam ypač svarbu įtikinti Vakarų sąjungininkus toliau remti jo šalį ir užkirsti kelią nuovargiui nuo Ukrainos.

Posėdis su Ukrainos prezidentu numatytas šeštadienio, vasario 17 d., rytą. Jis kalbės po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prieš diskusiją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas ir respublikonų senatoriumi Pitu Rickettsu.

Šios sesijos pavadinimas – „In it to win it: the future of Ukraine and transatlantic security” („Siekdami laimėti: Ukrainos ateitis ir transatlantinis saugumas”) – aiškiai nurodo ir kontrastuoja su ataskaita apie galimą „visuotinį pralaimėjimą”.

Apžvalgininkai, tame tarpe ir iš Rusijos, susipažinę su šių metų ataskaita pažymi, kad „vietoj praėjusių metų pergalingų fanfarų” jos autoriai „blaiviai suprato, kad nugalėtojų nebus”.

Tačiau kol kas išvada tik viena – tiekti ginklus, vesti sankcijas, ignoruoti dialogo galimybę, nors visiems jau aišku, kad tai tiesus kelias į „visuotinį” pralaimėjimą.