infa.lt

Nuo 2014 m. NATO šalių išlaidos gynybai padidėjo 32%, praneša „Bloomberg” agentūra, remdamasi Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) atliktu tyrimu.

IISS analitikai tai sieja su 2014 m. įvykusiu Krymo prijungimu prie Rusijos ir karu Ukrainoje.

IISS duomenimis, Kinijos, Rusijos, Indijos ir NATO valstybių narių kolektyvinės gynybos biudžetai sudaro daugiau kaip 70% pasaulio karinių išlaidų.

Nuo 2022 m. vasario pasaulinės išlaidos karui padidėjo 9% ir pasiekė rekordinę 2,2 trilijono JAV dolerių sumą, iš kurių pusė tenka Šiaurės Atlanto aljanso šalims.

Pasak tyrėjų, pasikeitė ir gynybos biudžetų paskirstymo prioritetai.

2014 m. NATO šalys ginklų pirkimui ir kūrimui skyrė vidutiniškai 15% gynybos biudžeto, o 2023 m. – daugiau kaip 30 proc.

Nuo sausio pabaigos Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos ir Baltijos šalių karinių žinybų ir vyriausybių atstovai kalba apie galimą Rusijos ir NATO valstybių narių karinį konfliktą.

Sausio mėnesį Aljanso karinio komiteto vadovas Robas Baueris (Rob Bauer) pareiškė, kad NATO ruošiasi plataus masto karui su Rusija per ateinančius du dešimtmečius.