infa.lt

Andrius Kubilius pasidalino šiiuo teksu Facebook socialinio tinklo paskyroje

RINKIMAI IR PO RINKIMŲ: KAS ĮVYKO IR KĄ TOLIAU TURIME DARYTI?

Facebook nuotrauka

Kalba TS-LKD Taryboje

1. Nei labai laimėjome, nei labai pralaimėjome. Bergždžias ginčas dėl vertinimo – mes sugebame tai daryti labai ilgai, karštai ir nelabai rezultatyviai. 2014 metais Europos Parlamento rinkimuose laimėjome daugiausiai balsų, pirmą vietą, bet ilgai ginčijomės ir bandėme patys sau įrodyti, kad pralaimėjome, nes laimėjome tik 2 vietas.

2. Pagal rinkėjų balsų skaičių pirmajame ture pasiekėme asmeninį rekordą (ar galime tuo pasidžiaugti?), bet finišuojant antrajame ture mus aplenkė (ar galime dėl to valstietiškai nusikeikti?).

3. Todėl ne rinkimų rezultatų vertinimai yra svarbu, o tai – kaip mes jaučiamės, kaip mes matome pagrindines problemas, ir ką toliau darysime.

4. Siūlau nesidairyti atgal – kas ką padarė ar nepadarė per rinkimų kampaniją, o žiūrėti į priekį, nes mano įsitikinimu rinkimų rezultatus lėmė ne kokios nors mūsų rinkimų kampanijos klaidos, o mūsų visuomenės ir valstybės vis gilėjančios problemos, kurios ir privertė rinkėjus balsuoti taip, kaip jie balsavo.

5. Antras turas pademonstravo „protesto” potencialą Lietuvoje. Skurdas, socialinė atskirtis, teisingumo stoka, vilties nebuvimas provincijoje lemia žmonių nusivylimą dabartimi, Lietuva, visomis valdžiomis ir balsavimą „protestuojant” prieš sistemines partijas, prieš elitą, už naują mesiją, už „nepartinius profesionalus”. Lygiai tokie pat reiškiniai lėmė Brexit, ar Trumpo pergalę, kitais metais gali lemti Prancūzijos ar Vokietijos rinkimus.

6. Todėl turime suprasti pirmą ir svarbiausią dalyką, kad mūsų problema rinkimuose yra ne netinkama mūsų kampanija, o realus žmonių skurdas, socialinė atskirtis, neviltis ir nusivylimas, ypač provincijoje.

7. Norint šią problemą įveikti reikia ne mūsų kalbėseną rinkimų kampanijos metu keisti, o realią šių nusivylusių žmonių situaciją keisti.

8. Mums patiems visų pirma sau reikia aiškiai pasakyti, kad skurdas ir socialinė atskirtis tampa didžiausiu iššūkiu nacionaliniam saugumui ir didžiausiu stabdžiu Lietuvos pažangai. Nes žmonių nusivylimas, dėl kurio jie patys nėra kalti, balsavimas remiantis pykčiu dažniausiai sukuria valdžia, kuri savo nepasirengimu valdyti ir spręsti realias žmonių problemas, tame tarpe ir skurdo problemas, tik dar labiau skatina žmonių nusivylimą.

9. Antra, turime taip pat aiškiai įvardinti, kodėl skurdo problema Lietuvoje iki šiol taip vangiai sprendžiama. Galime ir save savikritiškai įvertinti, kad iki šiol galvojome, jog ekonominė sėkmė savaime difunduos iš sparčiai besivystančio Vilniaus ir dar kelių didmiesčių į provinciją, ir skurdas savaime nyks ir mažės. Kitaip sakant, galvojome, kad ekonominės sėkmės potvynis savaime pakels visus laivus, bet pasirodė, kad kai kurios valtys yra kiauros ir didmiesčių sėkmė jas tiesiog skandina.

10. Bet turime taip pat atsiminti, kad 2020 metais, kai vyks sekantys Seimo rinkimai ir švęsime Nepriklausomybes 30-meti, taip pat atžymėsime ir socdemų buvimo įvairiose valdžiose 20-metį. Iš 7 Seimo kadencijų po 1992 metų 5-iose socdemai turėjo daugumą arba buvo valdžioje, mes tuo tarpu valdžioje buvome tik 2 kadencijas, ir tai tada, kai ne su skurdu reikėjo kovoti, o su globaliomis finansinėmis ir ekonominėmis krizėmis reikėjo tvarkytis.

11. Taigi, antra sisteminė Lietuvos problema yra tai, kad Lietuva per ilgai valdoma kairuoliškų valdžių, kurios tiesiog nemoka, nesugeba ir nenori kovoti su skurdu, nes skurstantys rinkėjai yra rinkėjai, kurie iki šiol buvo artimesni kairiesiems, mat nebalsuodavo už dešiniuosius.

12. Mes turime šį užburtą ratą įveikti – turime realiai imtis spręsti skurdo problemą, matydami joje ir grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl į skurdo problemą turime žiūrėti, kaip kažkada žiūrėjome į energetinės priklausomybės problemą ir taip pat su ja kovoti – imtis atsakomybės ir išspręsti. Antra, turime aiškiai parodyti, kas dėl tokios neišsprendžiamos skurdo problemos Lietuvoje yra kaltas – per ilgai Lietuvoje užsibuvusi kairuoliška valdžia. Kodėl estai mums nuolat kelia pavydą? Todėl, kad ten nuo pat 1990-ųjų dominavo dešiniosios valdžios.

13. Ir paskutinis dalykas – mes negalime laukti, kol skurstantys žmonės kada nors susipras ir mus išrinks, ir tada jau mes jų bėdas išspręsime. Turime pasiekti, kad net ir dabartinė valdžia būtų efektyvesnė lyginant su buvusia A. Butkevičiaus Vyriausybe. Į ministrų sudėtį, šiek tiek avansu, žiūriu visai pozityviai ir esu pasiruošęs konstruktyviai padėti. Realiai kovojant su skurdu ir modernizuojant Lietuvą, mūsų parama naujai valdžiai yra garantuota, tačiau tikrai protestuosime, jeigu vardan politinio populizmo valdantieji dar labiau skurdins žmones arba maitins juos tik populistiniais ir pavojingais išpuoliais. Tokių požymių jau yra, kai vardan populistinių pažadų, R. Karbauskis net nederindamas su premjeru S. Skverneliu bei jo finansų ministru, įregistravo Darbo kodekso pataisą, nukeliančią jo įgyvendinimą pusei metų, dėl ko Lietuvai gali tekti mažinti išlaidas 250 mln. eurų, ir visų pirma tas, kurios yra skirtos pensijų indeksavimui. Negalime prarasti tarptautinės fiskališkai atsakingos valstybės reputacijos. O tai ateityje taip pat brangiai kainuos.

***

Iš visko, ką čia išdėstė gerbiamas eks-premjeras galima buvo suprast keletą dalykų – rinkimų TS-LKD nepralaimėjo, nes matyt net nesiruošė jų laimėt, tuo pačiu dėl Lietuvos bėdų nekalta – mat valdžioje per visą laikotarpį tebuvo tik 2 kadencijas ir per jas nespėjo nuveikt nieko gero (apie blogus dalykus eks-premjeras neužsiminė), o kad viso to nematytų, siūlo nesižvalgyt atgal (4 punktas), o žvelgti tik į pergalingą ateitį.

Šeštame punkte buvęs krizių premjeras staiga praregi ir apgailestaudamas reziumuoja, kad vis gi, dėl to, kad TS-LKD pralaimėjo, oi, atsiprašome, nebuvo išrinkta, kalta….[…], cituojame 6-ą punktą:

„mūsų problema rinkimuose yra ne netinkama mūsų kampanija, o realus žmonių skurdas, socialinė atskirtis, neviltis ir nusivylimas, ypač provincijoje. „

ir septintu punktu siūlo šias problemas spręst ne kalbomis, o:

„Norint šią problemą įveikti reikia ne mūsų kalbėseną rinkimų kampanijos metu keisti, o realią šių nusivylusių žmonių situaciją keisti„

Tikrai džiugu tą girdėt iš žmogaus, kuris būdamas premjeru realiai „keitė situaciją“ pensininkams ir motinoms, o šiandien nori (matyt tokiu pat būdu) padidint gimstamumą ir sumažinti skurdą, 12- punktu primindamas, kad su skurdu reikia kovoti taip pat, kaip TS-LKD „sprendė energetinės nepriklausomybės problemą ir taip pat su ja kovoti“ – matyt turima omenyje skaidriausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – operacija su „Independence“ – dujinės nepriklausomybės simboliu, padidinusiu energetinę nepriklausomybę, tačiau pakėlusiu šildymo kainas. Na ką darysi – juk kuo didesnė nepriklausomybė – tuo brangiau kainuoja. Tai ekonomikos pradžiamokslis.

Ir paskutinis – 13-as punktas, kaip nevilties šūksnis, skelbiantis, jog TS-LKD nebegali daugiau laukti, kol žmonės juos išrinks (juk jie tik 2 kadencijas tebuvo valdžioje) ir jau tada jie, šie tyriausi politikai išspręs jų bėdas….

Todėl negalėdami laukti – prisidės kuo galėdami prie naujosios valdžios darbų, jei ana dirbs taip, kaip atrodys reikalinga TS-LKD. Kitu atveju jie protestuos ir nieko nedarys.

Tiesa, gerbiamas eks-premjeras nepaminėjo, kad TS-LKD buvo kviečiama į valdančiąją koaliciją deryboms, pradžioje, kur galėjo realiai prisidėti, tačiau arogantiškai atsisakė.

O kadangi – rinkimai buvo nei labai laimėti, nei labai pralaimėti, galimybės patekti į valdančiąją koaliciją išdidžiai atmestos – tai ir senam, t. y. naujam, t. y., tfu, kad jį kur.. apynaujam pirmininkui nėra ko veikt pirmininko pareigose, todėl vasario 12-13 dienomis TS-LKD erdvėje vyks visiškai naujo pirmininko rinkimai, kuris, tikėtina, bus kur kas diplomatiškas politine prasme. Nors, kas žino, juk ir senasis (t.y. apynaujis) žada kandidatuoti..[…].