infa.lt

© slate.fr

„Europietiškajame kontinente daug politinių partijų yra prorusiškos, kai kurios pasisako už ekonominio bendradarbiavimo su Rusija stiprinimą, kitos paprasčiausia žavisi Putinu“, – rašo Valeri Dekamp (Valerie Dekimpe) portale Slate.fr.

„Triuškinanti Fransua Fijono pergalė pirmajame dešiniųjų ir centristų vidinių rinkimų ture – gera naujiena Maskvai ir Vladimirui Putinui, kuris palaiko santykius su buvusiu Prancūzijos premjeru. Nuo šiol Fransua Fijonas (Francois Fillon) yra „Respublikonai“ partijos kandidatas prezidento rinkimuose. Tokiu būdu, du pagrindiniai kandidatai palaiko santykius su Kremliumi skirtinguose lygmenyse, kadangi Marine Le Pen irgi pakankamai artima Rusijos prezidentui“, – rašoma straipsnyje.

„Tokiame politinių veikėjų palankių Putinui fone, mes (slate.fr portalas – red past) sudarėme rusofiliškų politinių Europos partijų žemėlapį. Ne visos jos palaiko Putiną vienodai arba dėl tų pačių priežasčių. Daugumoje atvejų tai ultra-dešiniosios orientacijos partijos, jos rusų lyderio asmenyje mato stiprios asmenybės pavyzdį, kuri įkūnija ir priešpastato nacionalinį suverenitetą prieš liberalizmo veidą.

Kai kurios nėra aiškiai prorusiškos, jos tiesiog priešinasi Vašingtono ir Briuselio diktuojamai pasaulinei tvarkai. Kitos, kaip pavyzdžiui Graikija ir Italija, mato finansinį, bendradarbiavimo su Maskva interesą“, – daro prielaidą autorė.

„Tokia rusofilija kartais pasireiškia nekritišku požiūriu arba atviru rusų užsienio politikos palaikymu, dalinai Kryme. Daugelis šių politinių lyderių papildomai pasisako prieš sankcijas, pritaikytas Rusijai po Krymo aneksijos. Keletas vadovų asmeniškai lankėsi pas Putiną“, – tęsia straipsnio autorė.

„Kraštutinių dešiniųjų partijų palaikymas iš Rusijos pusės paremtas ne tiek ideologija, kiek noru destabilizuoti europietiškąsias vyriausybes, sutrukdyti Europos Sąjungos plėtrą ir palengvinti draugiškai nusiteikusių Rusijos atžvilgiu europiečių vyriausybių atėjimą į valdžią“, – tikina žurnalas Foreign Affairs.

Metodologija

„Dar iki sudarant šį žemėlapį mes išskyrėme prorusiškas politines partijas, kurios yra opozicijoje valdančiosioms partijoms. Mes jas identifikavome priklausomai nuo įvairių kriterijų: finansavimo iš artimų Kremliui organizacijų pusės, atviro Kremliaus užsienio politikos palaikymo, atsisakymo pasmerkti Krymo aneksiją, nepritarimo sankcijoms prieš Rusiją ir noro bendradarbiauti su Putinu. Politologai tyrę šiuos įvairius ryšių tipus išskyrė dvi kategorijas: „ištikimas“ palaikymas ir „angažuotas“ palaikymas, o taip pat „atviras“ ir „neutralus“. Žemėlapis neatspindi šio niuanso, tačiau detalus kiekvienos šalies išdėstymas, pateiktas žemiau, paaiškina kiekvienos partijos poziciją“, – rašo autorė.

Prancūzija

„Nacionalinis frontas“ yra įtakinga proputiniška partija Europoje. Europos parlamente šią partiją atstovauja 22 deputatai. Taip pat „Nacionalinis frontas“ yra vienintelė partija, kurios atžvilgiu buvo įrodyta, jog ji naudojosi Rusijos finansine parama (nes Prancūzijos bankai tokią paramą suteikti atsisakė – vert past). 2014 metais „Nacionalinis frontas“ gavo kreditą iš rusiško, artimo Kremliui banko, 9,4 mln eurų sumai. Jis buvo skirtas finansuoti rinkimines partijos kampanijas, Marine Le Pen palaiko Rusijos užsienio politiką Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Partija, iš esmės pripažino Krymo aneksiją. Le Pen taip pat tvirtina, jog nori pasitraukti iš NATO ir sukurti naują aljansą su Rusija“, – tvirtina autorė.

„Tarp „Respublikonų“ Fransua Fijonas žinomas savo artimais santykiais su Vladimiru Putinu, kaip ir deputatas Tjeri Mariani (Thierry Mariani)“, – rašoma straipsnyje.

Jungtinė Karalystė

„Britanijos nacionalinė partija (BNP), ultra-dešinioji nacionalistinė partija, stipriai angažuota palaikant Vladimirą Putiną. Nikas Griffinas (Nick Griffin), jos buvęs prezidentas iki 2014-ųjų metų, dalyvavo kaip stebėtojas 2011-ųjų rinkimuose į Rusijos valstybės Dūmą ir paskelbė, jog „Rusijos rinkimai kur kas teisingesni , nei rinkimai Britanijoje“, – teigiama straipsnyje. – Daugelis Jungtinės Karalystės nepriklausomybės Partijos (UKIP) narių taip pat atvirai reiškia savo susižavėjimą Putinu ir savo palaikymą jo veiksmams Sirijoje. Jų lyderis Naidželas Faradžas (Nigel Farage) (lapkričio 28 naujuoju UKIP lyderiu buvo išrinktas Polas Nattollas (Paul Andrew Nuttal) netapo išimtimi”.

Vokietija

„Vokietijoje galima įvardinti tris ultra-dešiniąsias proputiniškas partijas. Judėjimas „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“, žinomas kaip Pegida, tapo „Tiesioginės demokratijos ir laisvės liaudies partija“. Pegida aktyvistai žinomi savo manifestacijų metu kaip mėgėjai pamojuoti rusiškomis vėliavomis. Grupė kviečia nedelsiant normalizuoti santykius tarp Vokietijos ir Rusijos. Leidinio Deutsche Welle apklaustų ekspertų nuomone, vokiečių ultra-dešiniųjų linkimas prie Putino susijęs su trimis faktoriais: buvusios Rytų Vokietijos santykiai su Rusija, antiamerikietiški jausmai ir Putino bei jo valdžios sistemos patrauklumas“, – pabrėžia Valeri Dekamp.

Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) taip pat turi ryšių su Rusija. Nacional-demokratinė Vokietijos partija – trečioji ultra-dešinioji proputiniška partija.

Vengrija

„Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – vienas iš labiausiai rusofiliškų europiečių vyriausybių vadovų. Jis pasisako prieš Europos Sąjungos užsienio politiką, kuri, jo nuomone, nutaikyta į Rusijos izoliaciją. Jis nesutinka su europietiškojo bloko sankcijomis ir aukština Rusijos valstybės kapitalizmo modelį.

Kraštutinė dešinioji partija Jobbik taip pat proputiniška“, – tvirtina autorė.

Italija

„Solidari su savo vakariečiais sąjungininkais diplomatijos atžvilgiu, šalis nubalsavo už sankcijų prieš Rusiją pratęsimą – prezidentas Matteo Renzi, prie viso to pageidauja santykių su Putinu gerinimo. Reikėtų pasakyti, jog Italija yra antras stambiausias eksportuotojas į Rusiją po Vokietijos. Po sankcijų įvedimo italų eksportas nusmuko 30%. „Šiaurės Lyga“, nacionalistinė kraštutinė dešinioji Italijos partija – atvirai proputiniška. Ji palaiko Rusijos intervenciją Sirijoje (Rusiją į Siriją pakvietė prezidentas Asadas – vert past) ir palaiko bendradarbiavimą su Putinu kovoje prieš „Islamo valstybę“, – pažymi portalas Slate.fr.

Graikija

„Alexio Tsipro partija Syriza pademonstravo atitinkama rusofilijos lygmenį, konkrečiai, savo euroskepticizmo atveju. Savo vizito į Maskva 2014 metais metu, graikų premjeras aktyviai pasisakė prieš ES sankcijas, taikomas Rusijai, ir palaikė Kremliaus poziciją, pasak kurios, Ukraina esą pati atsakinga už visas žiaurybes vykstančias šalyje, kadangi pati priėmė neonacistus-fašistus savo vyriausybėje, po prezidento Janukovičiaus nuvertimo“, – rašoma straipsnyje.

Ispanija

„Pablo Iglesias iš populistinės kairiosios partijos „Podemos“ įeina į tarpą tų lyderių, kurie pasisako prieš Vakarų užsienio politiką Rusijos atžvilgiu ir palaiko Putiną su jo amerikietiškojo liberalizmo atmetimu“, – rašo autorė.

Čekijos Respublika

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas Čekijos social-demokratų partijos (centro-kairė) – vienas iš tų retų ES šalių narių lyderių, palaikančių draugiškus santykius su Rusija.

Slovakija

Premjeras Robertas Fico taip pat pasisako prieš sankcijas Rusijai, kurias jis vadina „beprotiškomis“.

Lenkija

Šalyje, kuri tradiciškai labai kritiškai buvo nusiteikusi prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, 2015 metais susikūrė nauja partija, pareiškianti apie savo proputiniškas pozicijas. Antikapitalistinė kairioji partija pasivadinusi „Smena“ (Pamaina) neigia Rusijos įsiveržimą į Ukrainos rytus ir pasisako prieš antirusiškas sankcijas.

Moldova

„Moldova 2016-ųjų lapkritį išsirinko prorusišką prezidentą socialistą, kuris nori padėti tašką šalies integracijai į ES, – pažymi autorė. – Išrinktasis prezidentas Igoris Dodonas taip pat nori pasitraukti iš Susitarimo dėl Moldovos asociacijos su ES ir atiduoti pirmenybę santykiams su Rusija, kalbant konkrečiai, prisijungti prie Euroazijietiško bloko, kur vadovauja Rusija“.

Bulgarija

Bulgarija taip pat šį mėnesė išsirinko prorusišką prezidentą. Socialistas Rumen Radev nori sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Maskva ir pasisako prieš sankcijas, įvestas Europos Sąjungos ir JAV.

Austrija

Austrijos kraštutinė dešinioji laisvės partija (FPÖ) – viena iš europietiškųjų politinių partijų, paskelbusių referendumą Kryme legitimiu (teisėtu).

Belgija

Flamandų kraštutinė dešinioji partija („Flamandų interesas“) taip pat yra Maskvos draugas. Partija pageidauja didesnio bendradarbiavimo su Rusija, Europos parlamento rėmuose.

Latvija

„Socialdemokratinė partija „Harmonija“ ne itin proputiniška, tačiau, kadangi ji sudaryta daugumoje iš Rusijos kilmės asmenų, ji jautriai reaguoja į likimą, laukiantį jos didžiosios kaimynės. Ryšium su tuo partija palaiko Latvijos stojimą į ES ir NATO, bet vis tik teigiamai žiūri į bendradarbiavimą su Rusija“, – reziumuoja Valeri Dekamp.

šaltinis: Slate.fr

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį Jums patogiu būdu.