infa.lt

Suveskime galus:
Mama atplėšiama nuo vaiko, kuris sako: „Mamyte, padėk, man skauda”. Vaikas paliekamas mirti. Vienas, tarp dūmų, šaltyje.

Gelbėtojai sako: mums ten pavojinga, neisime, gali užgriūti.

Vaiko teisių tarnyba sako: – nieko nesako, galima suprast, kad šio žūstančio vaiko teisių niekas nepažeidė. Nei tie, kurie turėjo gelbėti, nei politikai, kurie turėjo priversti gelbėtojus dirbti savo darbą už kurį gauna atlyginimą. Nieko VTAT nesako ir iki šiol.

Policija – „Gelbėti, saugoti, padėti”. Padėjo. Atitvėrė namą, kad ginkdie niekas nesusimanytų eiti ir, ar dar baisiau, atrastų tą žuvusį (ar geriau sakyti nužudytą?) ir visų tarnybų su politikais (in corpore) paliktą mirti vaiką.

Kita situacija – visiškai priešinga. Pagrobta mergaitė.
Visiškai neaiški situacija. Vaikas vakare, vienas prie stotelės, prie kurios lyg jos čia laukęs sustoja ir įsisodina pagrobėjas.

Soc tinkluose dalinamasi neva mamos pasisakymu, kad tyrėjas nerekomendavo skelbti tarptautinę paiešką. (?)
Mamos tiesiogiai niekur nėra, tik per trečiuosius asmenis dalijamasi jos pasisakymų nuotrupomis ir jos dukros fotografijomis.

Policija suveikia tiesiog žaibiškai operatyviai, nepraėjus dviem parom suranda pagrobtąją kažkokiame garaže, o per spaudos konferenciją, kurią patys paskelbė – nesako visiškai nieko.
5 minutes kalba generalinis Požėla, apie nieką. Padėkos, pastebėjimai – nėra ką papasakoti.

Kai žodis perduodamas Kauno pareigūnui, tas per likusias 12 min (pakaitomis su Požėla) pasako dar mažiau.

Viską galima apibūdinti vienu sakiniu:
Parengtas garažas, nusikaltėlis buvo pasiruošęs, mergaitė ligoninėje, Aras įsilaužė, įtariamasis su antrankiais – pasakyt daugiau negalime, vyksta tyrimas. Viskas.

Nei pagrobimo motyvo, nei kokia vaiko būsena, kaip surado, kur mašina – nieko. Nekalba nieko, kad neprisikalbėtų ir nebūtų pagauti meluojant? (toks įspūdis)

Tačiau daug padėkų operatyviai sudirbusiems policininkams ir akylai visuomenei, kuri atsiuntė daug informacijos ir padėjo surasti nukentėjusią.

Mergaitė surasta gyva – puikus, pagyrimo vertas policijos darbas.

Toks visos spaudos konferencijos įspūdis.

P.S. Vaiko teisės staiga susirūpino, kad būtų pašalintos ieškotos mergaitės nuotraukos iš interneto, mat tai ateityje jai gali pakenkti.

Tačiau kitas įspūdis susidaro, kad tuo norima pridengti ankstesnį įspūdį, susidariusi po palikto vieno mirti vaikelio likimo.

Ir šiuo atžvilgiu – Vaiko teisių tarnyba nebyli. Nebylūs politikai, nebyli Bilotaitė, buvusi ten ir koordinavusi veiksmus. Visi nori kuo greičiau nustumti nekaltai žuvusį vaikelį užmarštin.

Aš žinau, kad mama būtų greičiau mirusi su savo vaikeliu, nei sutikusi būti patraukta nuo jo, žinodama, kad niekas jam net nebandys padėti. Bet mamai neleido net to.

Ir tas, kas neleido – turi vardą ir pavardę, turi ir pavardę žmogaus, davusio tokį įsakymą.

Ir visuomenė nori žinoti – kas tas žmogus, o gal pati Bilotaitė?

Policija taip pat žino koks (ir nuo ko) įsakymas buvo duotas saugoti atitvėrus tą namą, koks to įsakymo motyvas, ką saugoti ir nuo ko saugoti.

Taip pat visuomenė nori žinoti – ką po perkūnais tuo metu veikė vaiko teisių tarnyba ir kodėl ji negynė sąmoningai žudomo vaiko teisių.

Kai sakau sąmoningai žudomo – tai tą ir turiu omenyje – neleisti vaiko gelbėti – tai reiškia leisti jam žūti nuo žaizdų ir šalčio. Tą naktį buvo -10C šalčio.

Ir Vaiko teisių tarnybos nieko neveikimas – taip pat nusikalstamas, nebent ji jau tiria, kas už tai atsakingas. Tada atsiprašau. Bet manau, kad netiria nieko. Ir netirs. Nes atlyginimus ten gauna ne už tai.

Atsimenate Matuko tragediją? Koks kilo gvoltas tarp politikų?

Kaip jie visi ardėsi, visi, su Šakaliene priešaky, kad reikia vaiko teisių tarnybos, reikia saugoti vaikus nuo šeimų. Kad nuo šeimos vaikams kyla didelis pavojus.

Kur jūs šiandien ponai, kai pasirodė, kad pavojus vaikams kyla nuo jūsų. Nuo tų, kurie turi visas galias jam padėti, bet šaltai nusisuka ir nieko prie jo neprileidžia?

Per daug mirčių per trumpą laiką – miršta ligonės moterys, dabar vaikas.

Kas sekantis, po kurio irgi nebus kaltų? Ar lauksime kol mus atvirai pradės šaudyti, už rankoje laikomą kastuvą sniegui ar gal šluotą, o įvykus nelaimei paliks mirti, kad gink die „gelbėtojams” nieko nenutiktų, o sprendimų priėmėjams nereikėtų priimti jokių sprendimų, už kuriuos gali tekti prisiimti atsakomybę?

Kas jūs apskritai? Man sunku jus pavadinti žmonėmis, nes žodis „žmogus” apima plačią prasmę, o jūsiškė labai siaura – vien išvaizda. Apvalkalas, ir vaidinimas – farsas.

Gal vėl priimsite kokį įstatymą, klounai?

Aš manau, kad kiekvienas padorus žmogus jus sutikęs turėtų, mažiausiai, nusisukti, gėdytis, kad jus pažįsta asmeniškai, ištrinti, jei turi, bet kokius jūsų kontaktus, ir vengti būti ten, kur esate jūs, kad nekvėpuotų bendru oru.

Šis žuvęs nekaltas vaikas, paliktas net tų, kurie privalėjo jį gelbėti, simbolizuoja šiandienę Lietuvą, griūvančią, ir griaunamą, kurią išgelbėti galime tik nusausinę šią pelkę. Tik mes patys, nes daugiau nėra kam….

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.