infa.lt

infa.lt nuotr

Kalėdų eglutė yra tradicinis Kalėdų šventės atributas. Ji žymi Jėzaus Kristaus gimimą. Tai amžinai žaliuojantis medis, dažnai pušis arba eglė, kuris pastatomas kambario kampe ir gražiai papuošiamas. Daugelyje pasaulio šalių pagrindinis šventės simbolis statomas aikštėse ir pagrindinėse gatvėse, rašo „Ad Diyar” leidinys.

Krikščionys Kalėdas švenčia skirtingomis datomis: gruodžio 25 d. arba sausio 7 d.

Simbolika ir tradicijos

XIV a. Kalėdų eglutė buvo puošiama obuoliais, saldainiais ir gėlėmis. 1560 m. protestantai, norėdami pabrėžti savo skirtumą nuo katalikų, nusprendė jos viršūnę puošti žvaigžde.

Kalėdų eglutė yra pagrindinis Kalėdų simbolis. Krikščionims šis medis simbolizuoja gyvybingumą, atsinaujinimą ir amžinąjį gyvenimą.

Iš pradžių eglutė buvo puošiama šokoladu, obuoliais ir riešutais, vėliau atsirado kalėdiniai vainikai, rutuliai ir J formos ledinukai, o viršūnėje pritvirtinama Betliejaus žvaigždė arba arkangelo Gabrieliaus figūrėlė.

Raudoni kristalai, kuriais puošiama Kalėdų eglutė, pagal krikščioniškąją tradiciją simbolizuoja Kristaus kraują. Manoma, kad šie raudoni kristalai kartu su amžinai žaliuojančios eglutės žaluma simbolizuoja egzistencijos begalybę.

Kalėdų išvakarėse vaikus paslapčia aplanko Kalėdų senelis ir po eglute padeda dovanų. Šis „naktinis apsilankymas” – didelis džiaugsmas vaikams. O juk laimė ir džiaugsmas yra tai, kas žymi Kristaus atėjimą į pasaulį.

Vaikai prieš šventes dažnai rašo laiškus Kalėdų Seneliui ir įdeda juos į ant eglutės kabančią kojinę, o ryte pabudę patikrina jos turinį. Yra dar viena tradicija – visi šeimos nariai apsikeičia dovanomis.

Papročio raidos istorija

Paprotys per Kalėdas puošti eglutę siekia pagoniškas tradicijas. Visžaliai medžiai (ypač spygliuočiai) buvo laikomi nemirtingumo simboliu. Panašių nuorodų randama įvairiuose religiniuose tekstuose ir tikėjimuose.

Senovės egiptiečiai, garbinę Ra (saulės dievą), žiemos saulėgrįžos dieną puošdavo palmę, kuri simbolizavo gyvybės pergalę prieš mirtį.

Romos imperijoje gruodžio 25 d. buvo Nenugalimosios Saulės gimtadienis. Buvo įprasta keistis dovanomis ir puošti namus pušų šakomis.

Keltai tikėjo, kad kiekvienas mėnulio mėnuo atitinka simbolinį medį. Gruodžio mėnesį tai simbolizavo pušis.

Viduramžiais ant bažnyčių sienų buvo vaizduojamos biblinio rojaus scenos su medžiu apkibusiu raudonais obuoliais – „nemirtingumo medžiu”.

Tradicija kelianti ginčus

Latvija ir Estija ginčijasi, kur pirmą kartą buvo papuošta Kalėdų eglutė. Legenda byloja, kad 1510 m. Rygos Rotušės aikštėje buvo pastatyta pirmoji pasaulyje papuošta Kalėdų eglė.

Juodagalvių brolijos, kuriai priklausė jauni pirkliai ir laivų kapitonai, atstovai nupjovė didžiausią miško eglę, ją papuošė, o po Kalėdų šventės sudegino.

Estija savo ruožtu mano, kad tokia tradicija atsirado 1441 m. Taline, o Latvija ją tiesiog pasisavino.

1539 m. Strasbūre (Elzaso provincija), kuris tuo metu priklausė Vokietijai, prie katedros buvo pastatyta pirmoji Kalėdų eglė. Dėl to išaugo pušų kirtimo Kalėdų šventėms poreikis. 1554 m. Vokietijos valdžia turėjo uždrausti šią praktiką ir pagrasinusi bausti medžių kirtėjus.

Kai kurie amerikiečiai Kalėdų eglutės puošimą laikė pagoniška tradicija. Naujosios Anglijos gubernatorius Viljamas Bredfordas (William Bradford) visomis išgalėmis stengėsi išgyvendinti šį pagonišką paprotį, kol 1659 m. buvo priimtas įstatymas, draudžiantis statyti Kalėdų eglutes kaip išniekinančias šventą šventę.

XX a. trečiajame dešimtmetyje naujai išrinkta sovietų valdžia pradėjo antibažnytinę kampaniją. Pirmosios draudžiamosios priemonės buvo nukreiptos prieš buržuazines tradicijas, įskaitant Kalėdų šventimą. Mainais į tai SSRS valdžia pasiūlė švęsti Naujuosius metus.

Kalėdos oficialiai sugrįžo į Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo (1991 m.).

Nuo karalių iki paprastų žmonių

1738 m. karaliaus Liudviko XV žmona Marija Leščinska Versalio rūmuose įrengė Kalėdų eglutę. Ji pirmoji Prancūzijos dvarą supažindino su šia Kalėdų šventimo tradicija.

1837 m. Orleano kunigaikštienė Helena Meklenburgo-Šverino, Orleano kunigaikštienė, Tiuilri rūmuose papuošė Kalėdų eglutę. Dvaro mados greitai paplito tarp buržuazijos, o vėliau ir tarp paprastų žmonių.

1848 m. britų savaitraštis „The Illustrated London News” išspausdino graviūrą, kurioje pavaizduota karalienė Viktorija, jos vyras princas Albertas ir jų vaikai, susirinkę prie papuoštos Kalėdų eglutės. Netrukus tapo įprasta, kad kiekvienuose britų namuose per Kalėdas buvo statoma eglutė.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, XVIII a. pabaigoje atvykus vokiečių imigrantams ir jiems puoselėjant Kalėdų tradicijas, Kalėdų eglutė tapo neatsiejama šventės dalimi. Iki 1850 m. Kalėdų eglutė amerikiečių namuose tapo pagrindine šventine tradicija.

1923 m. JAV prezidentas Johnas Calvinas Coolidge’as Baltųjų rūmų teritorijoje surengė pirmąją iškilmingą Kalėdų eglutės įžiebimo ceremoniją. 1933 m. pirmoji Kalėdų eglė buvo įžiebta Rokfelerio centre ir nuo to laiko daugybė turistų ir niujorkiečių plūdo į Manhataną pamatyti šio gražaus reginio.