infa.lt

Leidinys „Venturebeat” paprašė dirbtinio intelekto ekspertų pasidalyti savo 2024 m.šios industrijos vizija. Lūkesčiai saikingai optimistiniai: suintensyvės kūrėjų konkurencija, atvirojo kodo modeliai pasivys „GPT-4”, įmonės naudos naujus duomenų rinkinius, dirbtinis intelektas pradės aktyviai ir masiškai daryti įtaką rinkėjų nuomonei ir sujauks rinkimus visame pasaulyje.

2023 m. pasaulį užgriuvo dirbtinio intelekto technologijų cunamis, apie kurį futurologai negalėjo net svajoti. 2022 m. lapkritį” OpenAI” išleidus „ChatGPT”, pokalbių robotai ir neuroniniai tinklai darėsi vis pažangesni.

Atsirado šią sritį kontroliuojantys įstatymai, garsiai nuskambėję teisminiai procesai ir vis daugiau išteklių – elektros energijos, mikroschemų ir atminties kortelių – poreikis. Dabar ekspertai apibendrina metus ir prognozuoja, ko tikėtis iš dirbtinio intelekto 2024 m.

„OpenAI” prieš „Anthropic”

Šis startuolis lipa ant kulnų „ChatGPT” kūrėjui. Jį 2021 m. įkūrė sesuo ir brolis Daniela ir Dario Amodei, kurie anksčiau dirbo „OpenAI” ir užėmė aukštas pareigas. Jie žino daug pagrindinio konkurento paslapčių, populiariausio pokalbių roboto privalumus ir trūkumus ir kokius produktus Samas Altmanas planuoja pristatyti ateityje.

Amodei pirmą kartą pristatė dirbtinio intelekto asistentą Claude’ą, galintį varžytis su „ChatGPT”, 2023 m. kovą, kai „OpenAI” paskelbė apie „GPT-4” išleidimą. Neseniai „Anthropic” išrado metodą, kaip sumažinti didelių kalbos modelių šališkumą ir pagerinti atsakymų tikslumą.

Atnaujintas pokalbių robotas „Claude 2.1” gali apdoroti iki 200 000 konteksto ženklų, o tai apytiksliai atitinka 150 000 žodžių arba 500 puslapių teksto. To nepajėgia net „GPT-4”.

Ekspertai tikisi, kad kitų metų projektai varžysis dėl auditorijos, talentingų darbuotojų ir dosnių investuotojų. „Anthropic” laukia finansavimo raundas, kuriame startuolis gaus 750 mln. dolerių iš Menlo Ventures.

„OpenAI” neketina pasiduoti: bendrovė nori pritraukti dar bent dešimt milijardų dolerių ir gauti bendrą 100 mlrd. dolerių įvertinimą.

Atvirojo kodo modeliai pasivys „GPT-4”

Gruodžio pradžioje Prancūzijos startuolis „Mistral AI” pateikė rinkai naują produktą – didelės kalbos modelį „Mixtral8×7B”, kuris daugumoje testų lenkia GPT-3.5. Vykdomasis direktorius Arthuras Menschas Prancūzijos nacionaliniame radijuje sakė, kad 2024 m. išleis „GPT-4” lygio atvirojo kodo modelį.

Kalbama, kad panašių planų turi ir „Meta” – bendrovė ruošiasi išleisti „Llama 3”, kuris prilygs „GPT-4”. Tai įvyks 2024 m. pirmąjį pusmetį. Be atvirojo kodo, modelis turi dar vieną ypatybę – jo kūrėjai kruopščiai renka programuotojų, ekspertų ir naudotojų atsiliepimus.

Dėl to klientai galės nurodyti bendrovei, ką įtraukti į neuroninio tinklo atnaujinimą ir kokias funkcijas jie norėtų matyti.

Dirbtinio intelekto poveikis rinkimams

Politikos analitikai tikisi, kad dirbtinis intelektas paskatins politikų sėkmę ir paskirs prezidentus. Ethanas Bueno de Mesquita iš Čikagos universiteto teigia: „2024 m. bus dirbtinio intelekto rinkimų metai, panašiai kaip 2016 ir 2020 m. buvo socialinės žiniasklaidos rinkimų metai (iš jos gauta informacija labiausiai paveikė rinkėjų nuomonę). Visuomenė stebės, kaip technologijos daro įtaką politikai”.

Alleno dirbtinio intelekto instituto tyrėjas Natanas Lambertas (Nathan Lambert) mano, kad deepfakes ir chatbotai pavers JAV prezidento rinkimus visiška suirute. Žiniasklaida ne visada gali atskirti tiesą nuo tikėtino melo, todėl transliuos klaidinančią informaciją.

Žmonės piktnaudžiaus dirbtiniu intelektu kovodami su konkurencija. Tuo pat metu atsiras daugiau įstatymų, reguliuojančių šią technologiją ir jos produktų platinimą.

Nauji duomenų rinkiniai

Vis daugiau visuomenės dėmesio sulaukia medžiaga, pagal kurią mokomi dirbtinio intelekto modeliai. Dėl jų neuroniniai tinklai kuria deepfakes, generuoja kenkėjišką turinį, pateikia neteisingus atsakymus ir pažeidžia autorių teises.

Neseniai LAION, vaizdų duomenų bazėje, skirtoje generatyviniam dirbtiniam intelektui mokyti, rasta 3 600 vaikų pornografijos nuotraukų. Kūrėjai net nežinojo, kad jų modeliai buvo apmokyti pagal seksualinės prievartos vaizdus – žalingas turinys buvo nepastebėtas tarp 6,9 mlrd. vaizdų.

Dabar duomenų bazė uždaryta ir kenksmingas turinys šalinamas, tačiau šis atvejis privertė dirbtinio intelekto kūrėjus susimąstyti apie naudojamų duomenų rinkinių saugumą.

„OpenAI” kuria naujus duomenų rinkinius ir derasi su trečiųjų šalių bendrovėmis, kad iš jų įsigytų duomenų bazes.

Efektyvus altruizmas prieš efektyvų akceleravimą

Šie du judėjimai atspindi požiūrį į dirbtinio intelekto kūrimą ir šios technologijos ateitį. Efektyvus altruizmas (EA) siekia plėtoti dirbtinį intelektą, tačiau atsižvelgia į hipotetines šios srities problemas, pavyzdžiui, mašinų maištą.

Vadovaudamosi šiuo požiūriu, įmonės išleidžia didžiules pinigų sumas dirbtiniam intelektui apsaugoti ir jo kontrolės priemonėms kurti. Manoma, kad dirbtinio intelekto modeliai yra nenuspėjami ir gali pakenkti žmonijai, jei nebus suvaldyti.

Efektyvus akseleravimas (angl. Efficient Accelerationism, e/acc) – tai filosofinis judėjimas, skatinantis technologijų plėtrą bet kokia kaina. Jo šalininkai mano, kad dirbtinis intelektas yra vienareikšmis gėris, o jo platus naudojimas – vienintelis etiškai priimtinas pasirinkimas. Jie netiki, kad dirbtinis intelektas gali pakenkti žmonėms, ir prašo atšaukti visas jo raidą ribojančias priemones.

Abiejų srovių šalininkų yra tarp kūrėjų, mokslininkų, investuotojų ir politikų. 2023 m. jų aršios diskusijos jau pasiekė žiniasklaidą. Ekspertai tikisi, kad 2024 m. tokių debatų bus dar daugiau ir juos stebės vis daugiau žmonių.

Dirbtinis intelektas taps tarptautinio teisinio reguliavimo objektu. Be šių dviejų požiūrių, atsiras ir naujų, propaguojančių „trečiąjį DI kelią”.