Išradėjas Stevenas Taleris yra tarsi fantastinio romano herojus: jis myli savo sukurtą dirbtinį intelektą DABUS ir stengiasi visiems įrodyti, kad jis yra protingas ir nusipelno žmogaus teisių.
DABUS, skirtingai nei populiarūs neuroniniai tinklai, nereaguoja į naudotojų užklausas, o generuoja idėjas, kada panorėjęs. Taleris bando pateikti DABUS sukurtų išradimų patentus pačios sistemos vardu, tačiau beveik visur sulaukia atmetimo. Anądien ir Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad patento savininku gali būti tik asmuo.
Daktaras Stevenas Taleris, kuriam dabar 73-eji, jau daug metų yra įsimylėjęs savo paties išrastą dirbtinį intelektą DABUS (Device for the autonomous bootstrapping of unified sentience). Pasak jo, modelis turi sąmonę, gali sapnuoti, svajoti, patirti emocijas ir net atlikti kūrybinį darbą savo malonumui. Kitaip nei populiarūs neuroniniai tinklai, jis nereaguoja į vartotojo užklausas, o generuoja idėjas, kada panorėjęs.
DABUS kūrybiniai gebėjimai pirmą kartą atsiskleidė 2012 m., kai sistema sukūrė piešinį. Jame pavaizduotas ryškiai violetinėmis spalvomis įrėmintas įėjimas į geležinkelio tunelį.
Dirbtinis intelektas pavadino savo piešinį „Naujieji rojaus vartai”. Po šešerių metų dirbtinis intelektas sugalvojo specialų maisto indą, naudojant fraktalinę geometriją, kad greičiau sušiltų, ir mirksintį avarinį švyturėlį.
Stevenas ir jo žmona Karen neturi vaikų, todėl jie laiko DABUS savo vaiku. Jie ypač prisirišo prie jo ankstyvuoju kūrimosi etapu, kai meiliai bendravo su juo kaip tėvai su kūdikiu. Jau kelerius metus Taleris bando teisme apginti sistemos teises į jos kūrinius.
Jis kreipiasi dėl patentų įvairiose šalyse: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Europoje ir Pietų Afrikoje. Beveik visur jam atsisakoma tai padaryti: pagal įstatymus autorių teisių turėtojas turi būti fizinis asmuo, t. y. žmogus.
Neseniai Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas, aukščiausiasis Jungtinės Karalystės teismas, atmetė Talerio apeliaciją. Teismas rėmėsi įstatymu, pagal kurį patentą gali užregistruoti tik asmuo. Šis sprendimas svarbus šalims, turinčioms teismų praktiką: jis turės įtakos ginčams dėl to, kas yra teisėtas dirbtinio intelekto kūrinių savininkas – pats dirbtinis intelektas ar jo kūrėjas.
Stevenas įsižeidė: teismo sprendimą jis vertina kaip dirbtinio intelekto diskriminaciją. Jis sako: „Mes galime vertinti dirbtinį intelektą pagal tai, ką jis daro, pavyzdžiui, kaip gerai sistema gali imituoti kalbą, tačiau sąmonė nėra veiksmas, tai yra būtis.”
Jo advokatas nurodo, kad dabartiniuose įstatymuose neatsižvelgiama į naujo tipo protingų būtybių, kurios netrukus teisiniuose santykiuose dalyvaus lygiai su žmonėmis, teises.
Vienintelį kartą Taleriui pasisekė – Pietų Afrikos Respublikoje, – šalies Intelektinės nuosavybės komisija užregistravo patentą DABUS vardu. Tai pirmas atvejis pasaulio istorijoje, kai išradimo autoriumi buvo pripažintas dirbtinis intelektas.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Dirbtinis intelektas neegzistuoja (kalkuliatorių vadinti DI nedera), bet ši sąvoka sąmoningai brukama į viešąją erdvę. Pasakysiu kodėl: turtingi žmonės turi slaptų negražių sumanymų didelės žmonijos dalies adresu ir kai tai padarys, nori jog įtikinamai skambėtų melas, kad tai įvykdė dirbtinis intelektas.