infa.lt

nuotrauka: ve.lt

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.

2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo“.

Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<…> Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui. Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus. <…>“.

N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.